vaisvynis

vasvynis, į vynuogių vyną panašus alkoholinis gėrimas, daromas iš vienos arba kelių (kupažinis vaisvynis) rūšių šviežių vaisių ir uogų sulčių.Turi 10–18 % (tūrio) etilo alkoholio (etanolio) ir iki 23 % cukraus. Būna natūralusis (sausasis, pusiau sausas, saldusis), stiprintasis, stiprintasis aromatizuotasis, gazuotasis vaisvynis. Daromas iš obuolių, vyšnių, slyvų, braškių, serbentų, aviečių, šermukšnių, bruknių, spanguolių ir kitokių sulčių. Vaisiai ir uogos plaunamos, perrenkamos, jei reikia, smulkinamos. Išspaustos sultys skaidrinamos (rūgščios – skiedžiamos vandeniu ir saldinamos), pasterizuojamos, supilamos į rezervuarus arba statines, įmaišoma grynų mielių kultūrų raugo ir rauginama. 10–15 parų trunka aktyvusis alkoholinis rūgimas, dar 15–20 parų – ramusis. Gaminant sausąjį vaisvynį cukrus visai surauginamas, stiprintąjį – cukraus lieka 8–9 %, dar pridedama etilo alkoholio iki reikiamo stiprio. Jaunas vaisvynis per 10–12 parų nuskaidrėja arba skaidrinamas specialionis medžiagomis (taninu, želatina ir kitomis). Nuskaidrintas vaisvynis nupilamas ir brandinamas rūsiuose vienerius metus, po to išpilstomas. Lietuvoje vaisvynis daugiausia gaminamas iš obuolių, juodųjų ir raudonųjų serbentų, šermukšnių, vyšnių sulčių (alkoholiniai gėrimai).