Vaiva Mainelytė
Mainelýtė Vaiva, tikr. Vida Vaiva 1948 09 05Rokiškis, lietuvių aktorė.
Išsilavinimas ir veikla teatre
1970 baigė Lietuvos konservatoriją (pedagogai J. Rudzinskas, Zenonas Buožis, I. Bučienė). 1969–73 Šiaulių dramos teatro, 1973–92 ir nuo 2006 Lietuvos nacionalinio dramos teatro (iki 1998 Lietuvos akademinis dramos teatras), 1992–95 teatro Vaidilos ainiai, 1995–97 Vaidilos teatro aktorė. Svarbius vaidmenis sukūrė režisierių L. Lurje (Beatričė – J. Grušo Meilė, džiazas ir velnias 1969), A. Lapėno (Ledi Tyzl – R. B. Sheridano Intrigų mokykla 1974), H. Vancevičiaus (Milda – Sodybų tuštėjimo metas 1975, pagal J. Avyžių, Freken Ela Rentheim – H. Ibseno Junas Gabrielis Borkmanas 1981, Mamajeva – A. Ostrovskio Kiekvienam gudruoliui pakanka kvailumo 1984, Filomena – E. De Filippo Filomena Morturano 1996), I. Bučienės (Ismenė – J. Anouilh’aus Antigonė 1978), R. Tumino (Margareta – T. Williamso Katė ant įkaitusio skardinio stogo 1983), R. Abukevičiaus (Karalienė – J. Švarco Sniego karalienė 1995, Emilė Dikinson – Williamo Luce’o Amhersto gražuolė 1996), A. Latėno (Benigna – Just. Marcinkevičiaus Mažvydas 1997) spektakliuose.
Vaiva Mainelytė
21 a. 1–2 dešimtmetyje sukūrė vaidmenų lietuvių (Vaitiškienė – Paskendusi vasara 2001, pagal M. Katiliškį, režisierius J. Dautartas, Vita – Mariuso von Mayenburgo Akmuo 2012, režisierius Agnius Jankevičius,) ir užsienio (Motina – Juodoji našlė / Laisvės kaina, 2008, pagal R. W. Fassbinderį, Zocha (1919–1985) – Tadeuszo Słobodzianeko Mūsų klasė 2013, Helena Krasovska – A. Čechovo Trys seserys 2017, visų režisierė Y. Ross, Holundernė – F. Molnáro Lilijomas 2013, režisierius László Bagossy, Filosofė – Kosmosas+ 2014, režisierė Kirsten Dehlholm, įvairūs vaidmenys – M. Ivaškevičiaus Didis blogis 2015, režisierius Árpádas Schillingas) režisierių spektakliuose.
Kino vaidmenys
V. Mainelytė. Jurgos vaidmuo miuzikle Velnio nuotaka (1974; pagal K. Borutą, režisierius A. Žebriūnas, kompozitorius V. Ganelinas)
Kine ir televizijoje sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų. Debiutavo Aldonos vaidmeniu filme Vyrų vasara (1970, režisierius M. Giedrys). Išgarsėjo suvaidinusi Jurgą ir Marcelę pirmajame lietuviškame miuzikle Velnio nuotaka (1974, režisierius A. Žebriūnas). Kiti svarbesni vaidmenys: Klasės auklėtoja (Maža išpažintis 1972, režisierius A. Araminas), Maija (Vyras pačiame žydėjime 1978, režisierius Oļģertas Dunkeras), Eugenija (Mainai 1979, režisierius R. Vabalas), Buckuvienė (Faktas 1981, režisierius A. Grikevičius), Moli Gvyn (Anglų valsas), Milda (Vasara baigiasi rudenį, abu 1982, abiejų režisierius G. Lukšas), Sabina (Lošimas be kozirių 1983, režisierius A. Kundelis), Monika Linkus (Edeno sodas 2015, režisierius A. Puipa).
Televizijos vaidmenys
Vaidino televizijos filmuose (Juta – Paskutinis „Albatroso“ reisas 1971, režisierius Leonidas Pčiolkinas, Morta – Tadas Blinda 1973, Frederika – Endhauzo paslaptis 1981, abiejų režisierius B. Bratkauskas, Karalienė – Žaltvykslės 1979–80, režisierius G. Lukšas, Stasė Ustjanauskienė – Devyni nuopuolio ratai 1984, režisierius B. Talačka, su kitais LSSR valstybinė premija 1985, Moli Relston – Pelėkautai 1986, režisierius B. Morkevičius, Veronika – Chameleonas 1989, režisierius Saulius Vosylius) ir televizijos serialuose (Vida Šeputienė – Giminės 1993–97, 1998–2000, Giminės po 20 metų 2011, visų režisierius Saulius Vosylius, Marija Aušrinė – Broliai 2008, režisierius Valdas Babaliauskas, Salomėja – Širdys paklydėlės 2010, režisierius Balys Latėnas).
V. Mainelytė. Monikos Linkus vaidmuo filme Edeno sodas (2015, režisierius A. Puipa)
Filmas apie V. Mainelytę
Apie V. Mainelytę sukurtas dokumentinis filmas Vaiva. Gyvenimas už lango (2015, režisierius Valdas Babaliauskas).
Apdovanojimai
LSSR valstybinė premija (su kitais, 1985). Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius (2004). Ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro didysis kryžius (2012). Auksinė gervė (2012). Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2019).