vaizdinys

vaizdinỹs, daiktų, reiškinių, įvykių ar jų ypatybių vaizdas, kuris kyla atmintyje ar vaizduotėje ir yra ankstesnio suvokimo ar patirties atkūrimas. Vaizdiniai gali būti vizualiniai, akustiniai, motoriniai, jutiminiai ir kiti. Skiriama atminties (subjekto perkurtas vaizdas, bet ne tiksli anksčiau suvokto objekto patirtis) ir vaizduotės vaizdinys. Nuo vaizdo skiriasi tuo, kad yra ne toks ryškus ir detalus, labiau schematinis ir apibendrintas. Svarbus pažinimo procesui kaip suvokimo ir abstraktaus mąstymo tarpinė grandis. Vaizdinis mąstymas susijęs su situacijų ir jų pasikeitimo įsivaizdavimu, juo išsamiai atkuriama faktinių daiktų ypatybių įvairovė (tame pačiame vaizde gali būti iš karto užfiksuoti keli mąstančio subjekto požiūriai į objektą). Nuo abstrakčios sąvokos vaizdinys skiriasi vaizdumu, jame neatsispindi vidiniai dėsningi objektų ryšiai ir santykiai. Vaizdinio kilimą atmintyje, vaizduotėje ir mąstyme reguliuoja kalba, ji padeda vaizdinį pertvarkyti į abstrakčią sąvoką.