vakarniai lietùviai, baltų gentys nadruviai ir skalviai. Gyveno abipus Priegliaus (vidurupio ir aukštupio) ir Nemuno žemupio – Nadruvoje ir Skalvoje (baltai). Vokiečių ir kitų tautų archeologų, istorikų ir kalbininkų iki pat 20 a. 3 dešimtmečio (kai kurių ir vėliau) vakariniai lietuviai buvo vadinami tiesiog lietuviais.
Lietuvių istorikai P. Pakarklis, J. Žiugžda, J. Jurginis šiuos lietuvius vadina vakariniais lietuviais. Kai kurie tyrinėtojai vokiečiai (ypač nuo 20 a. pirmos pusės) lietuviais šių genčių nelaiko, vadina prūsais, tačiau tų genčių teritorijos 5–13 a. materialinė kultūra ir iki 20 a. vidurio išlikę vietovardžiai skiriasi nuo prūsų (sembų, notangų, varmių ir kitų). 13 a. pabaigoje vakariniai lietuviai buvo pavergti Vokiečių ordino; per sukilimus (prūsų ir lietuvininkų sukilimai) dalis šių lietuvių buvo išžudyta arba pabėgo į Didžiąją Lietuvą.
Iš likusiųjų vakarinių lietuvių ir gretimų kitų baltų genčių iki 16 a. pradžios susidarė lietuvių etnoteritorinė ir etnokultūrinė grupė lietuvininkai (savivardis), o jų kraštas vadinamas Mažąja Lietuva, arba Prūsų Lietuva.
1362