vakarõnės, vakarõtuvės, valstiečių paprotys iš eilės rinktis vakarais pas kurį nors kaimyną kartu to paties darbo dirbti (megzti, verpti, plunksnų plėšyti, pančių vyti). Kuriai nors kaimo merginai rengiantis tekėti kitos per vakarones padėdavo išausti juostų dovanoms, pasiūti marškinių jaunajam. Vakarotojai dirbdami dainuodavo, sekdavo pasakas, mindavo mįsles, žaisdavo. 19 amžiaus pabaigoje dar būdavo vakarojama visoje Lietuvoje. Tose vietose, kur kaimai išsiskirstė į vienkiemius, vakaronės išnyko anksčiausiai, Pietryčių Lietuvos kaimuose vakaronių paprotys išliko iki 20 amžiaus ketvirtojo dešimtmečio.
2273