Vakar Álpės, Alpių kalnų vakarinė (aukščiausia) dalis Italijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje, į vakarus nuo Reino aukštupio, Bodeno ežero ir Como ežero. Ilgis apie 500 km, plotis 130 km, ištįsusios iš pietvakarių į šiaurės rytus. Paviršiaus didžiausias aukštis 4 808,73 m (Monblano masyvas).
Vakarų Alpes sudaro kelios skirtingos geologinės sandaros kalnų grandinių juostos. Jas raižo ir į atskirus 80–120 km ilgio kalnagūbrius (viršūnių aukštis 3000–4300 m) bei masyvus (Monte Rosa 4634 m, Finsteraarhorn 4274 m, Jungfrau 4158 m, Pelvoux masyvas 4102 m) skaido gilūs upių slėniai. Iš mezozojaus metamorfinių uolienų (kristalinių skalūnų, gneisų, filitų) susidariusią vidinę (ašinę, aukščiausią) juostą formuoja kelios kalnų grandinės – lygiagrečios šiaurinė (apima Berno Alpių ir Glarno Alpių kalnagūbrius) ir pietinė (Peninų Alpės ir Leponto Alpės; jungia Simplono perėja) bei vakarinė (Dofinė Alpės, Savojos Alpės) ir rytinė (lanko formos Kotijaus Alpės, Grajaus Alpės). Aukščiausios perėjos: Fréjuso perėja (2542 m), Didysis Sen Bernaras (2469 m), Mažasis Sen Bernaras (2188 m), Grimselio perėja (2165 m), Sankt Gothardas (2108 m).
Vakarų Alpės (Aletscho ledynas)
Vakarų Alpių išorinės (neištisinės) kalnų grandinės žemesnės, susidariusios iš mezozojaus ir paleogeno nuosėdinių uolienų (klinčių, mergelių), vietomis flišo ir kristalinių uolienų. Joms priklauso Pajūrio Alpės, Provanso Alpės (pietuose), Prancūzijos Klintinės Alpės (vakaruose), Prancūzijos ir Šveicarijos Priešalpiai (šiaurėje). Karstas; daug urvų (gyliausias Berger urvas, 1278 m) yra Vercorsʼo plynaukštėje.
Vakarų Alpės (Trécolpaso ežeras, Pélago kalnas, Mercantouro nacionalinis parkas)
Vakarų Alpėse per metus iškrinta 3000–4000 mm kritulių. Didžiausios upės (Durance, Isère, Rona) ir jų intakai teka giliai įsirėžusiais slėniais; patvinsta vasarą, nusenka žiemą. Yra ledyninės kilmės ežerų. Ledynai: Aletscho ledynas, Gornerio ledynas, Mer de Glace. Vertikalus zoniškumas. Žemutiniai šlaitai apaugę miškais (lapuočių, spygliuočių, mišrieji miškai), aukščiau – subalpinės ir alpinės pievos, aukštikalnėse – uolos, sniegynai, ledynai. Jungfrau-Aletschhorno-Bietschhorno regionas įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą (nuo 2001). Écrinso, Gran Paradiso, Mencartouro nacionaliniai parkai, Vanoise’o nacionalinis parkas. Queyraso regioninis gamtos parkas. Alpinizmas, turizmas, žiemos sportas.
Vakarų Alpių kraštovaizdis