vakar aukštačių patarm, aukštaičių tarmės dalis. Apima Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių, Vilkijos, Jurbarko, Pagėgių, Ariogalos, Šaukoto, Jiezno, Kaišiadorių, Jonavos, Kėdainių, Baisogalos, Šiaulių, Joniškio, Žagarės apylinkes; vakarų aukštaičių patarmės plotas pietuose ribojasi su Lenkija, šiaurėje – su Latvija. Išlaiko bendrinės lietuvių kalbos dvigarsius am, an, em, en (kitaip negu rytų aukštaičių patarmė; pvz., kapas / kã.pas ‘kampas’, p′é.m′p′ė· / p′é.m′p′e. / p′é.m′p′e ‘pempė’) ir balsius ą, ę (kitaip negu pietų aukštaičių patarmė ir rytų aukštaičių patarmė; pvz., žã·s′i·s / žã·s′i.s / žã·s′is ‘žąsys’). Daugeliu fonetikos ir gramatikos ypatybių vakarų aukštaičių patarmė artima bendrinei lietuvių kalbai. Ryškiausių ir daugiausia skirtumų yra tarp vakarų aukštaičių patarmės pietų ir šiaurės dalių. Pietiniai vakarų aukštaičiai pagal didžiausią gyvenamąjį centrą vadinami kauniškiais (kauniškių tarmė), šiauriniai – šiauliškiais (šiauliškių tarmė). Kauniškiai skiria ilguosius ir trumpuosius balsius ir išlaiko kirčio vietą, o šiauliškiams būdinga nekirčiuotų skiemenų ilgųjų balsių trumpinimas ir kirčio atitraukimas nuo žodžio galūnės.
vakarų aukštaičių patarmė
lietuvių kalbos tarmės
Rytinėje vakarų aukštaičių patarmės dalyje (Jieznas, Kaišiadorys, Jonava, Kėdainiai, Baisogala, Joniškis) prieš e, ė kietinamas priebalsis l (pvz., łã·das ‘ledas’, ł·kt ‘lėkti’).
303