Vakarų Aukštaičių plynaukštė

Vakar Aukštačių plýnaukštė, Aukštaičių aukštumos žemesnė vakarinė pakopa, ištįsusi palei Šventosios upės kairįjį krantą iš šiaurės rytų į pietvakarius. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Aukštaičių aukštumos Zarasų (Sėlių), Utenos, Molėtų ir Riešės kalvynais, pietuose – su Neries žemupio plynaukšte, vakaruose Vakarų Aukštaičių plynaukštę juosiantys Lapių, Kulvos, Veprių, Kavarsko, Andrioniškio, Adomynės ir Viešintų gūbriai skiria plynaukštę nuo Vidurio Lietuvos žemumos. Vakarų Aukštaičių plynaukštė susidarė paskutinio (Nemuno) ledynmečio Baltijos stadijos Vidurio Lietuvos fazės metu. Plynaukštė suklota iš moreninio priemolio, priesmėlio, smėlio, vietomis – iš limnoglacialinio molio. Paviršiuje vyrauja banguotos lygumos, žemos ir vidutinio aukščio stambios kalvos. Paviršiaus aukštis nuo 75 m (ties Vepriais) iki 130 m (ties Kamajais). Palei upių slėnius yra daug raguvų. Vyrauja balkšvažemių, išplautžemių, šlynžemių dirvožemiai. Per metus iškrinta nuo 600 mm (pietuose) iki 700 mm (šiaurėje) kritulių. Hidrografinio tinklo tankis – 1,0 km/km². Vakarų Aukštaičių plynaukštės vakariniu pakraščiu teka Šventoji (per Vakarų Aukštaičių plynaukštę teka jos intakai Vyžuona, Jara, Anykšta, Virinta, Siesartis, Širvinta). Rubikių, Svėdaso, Dviragio, Alaušų, Žirnajų ir kiti ežerai. Miškų nedaug; didžiausia – Šimonių giria (plotas 135 km²). Plynaukštėje yra Anykščių regioninis parkas.

2341