Vakarų Europos Sąjunga

Vakar Euròpos Sjunga (Western European Union), 1948–2011 veikęs Vakarų Europos valstybių saugumo, politinis ir ekonominis blokas. Būstinė buvo Briuselyje. Valdymo aukščiausia institucija – Taryba, kurią sudarė valstybių narių užsienio reikalų ir krašto apsaugos (gynybos) ministrai. Veikė Parlamentinė asamblėja (dalyvaudavo ir Lietuvos Seimo delegatai), Generalinis sekretoriatas, Tarybos sekretoriatas, Spaudos tarnyba, Vertimų departamentas, Politinių reikalų, Administracinis, Finansų ir biudžeto padaliniai, Situacijų ir Palydovų centrai, Saugumo studijų institutas, Planavimo, Vakarų Europos ginkluotės grupės, Vakarų Europos ginkluotės organizacija.

1948 Belgija, Didžioji Britanija, Liuksemburgas, Olandija ir Prancūzija pasirašė Briuselio sutartį dėl ekonominio, socialinio ir kultūrinio bendradarbiavimo bei kolektyvinės gynybos. Sutartimi įkurta Vakarų Sąjunga.

1954 prie Briuselio sutarties prisijungus Italijai ir Vakarų Vokietijai Vakarų Sąjunga pavadinta Vakarų Europos Sąjunga. 1988 prie Vakarų Europos Sąjungos prisijungė Ispanija ir Portugalija, 1995 – Graikija.

Vakarų Europos Sąjungos narės stebėtojos: Airija, Danija (nuo 1992), Austrija, Suomija, Švedija (nuo 1995). Asocijuotosios narės (nuo 1992): Islandija, Norvegija, Turkija, asocijuotosios partnerės: Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Slovakija, Rumunija, Vengrija (nuo 1994), Slovėnija (nuo 1996).

Amsterdamo sutartimi (1997, įsigaliojo 1999) numatyta, kad Vakarų Europos Sąjunga yra Europos Sąjungos plėtros integrali dalis, teikianti Europos Sąjungai galimybes veikti ir perduodanti jai dalį veiklos, t. p. numatyta galimybė plėtoti Europos Sąjungos ir Vakarų Europos Sąjungos institucinius santykius ir integruoti Vakarų Europos Sąjungą į Europos Sąjungą, jei taip nuspręstų Europos Sąjungos Viršūnių Taryba. Dalį Vakarų Europos Sąjungos funkcijų neformaliai perėmė ir NATO. 2011 06 30 Vakarų Europos Sąjunga oficialiai nustojo veikti, jos funkcijas perėmė Europos Sąjunga.

Vakarų Sąjunga