Vakar Kordiljerà (Cordillera Occidental), Andų kalnų vakarinių kalnagūbrių grandinė Kolumbijos, Ekvadoro, Peru ir Bolivijos vakaruose bei Čilės šiaurėje. Ištįsusi iš šiaurės į pietus išilgai Ramiojo vandenyno pakrantės; sudaro Šiaurės vakarų, Ekvadoro, Peru ir Centrinių Andų vakarines dalis.
Didžiausias aukštis – 6768 m (Huascaráno kalnas, Peru aukščiausia viršūnė). Vakariniai šlaitai statūs, leidžiasi į siaurą Ramiojo vandenyno pakrantės lygumų juostą (Costa); rytuose įdubos ir plynaukštės skiria Vakarų Kordiljerą nuo Andų rytinių kalnagūbrių juostos. Aktyvus vulkanizmas, žemės drebėjimai. Yra veikiančių (San Pedro ugnikalnis, 6145 m; Misti ugnikalnis, 5822 m) ir užgesusių ugnikalnių. Vakarų Kordiljera driekiasi per ekvatorinio, subekvatorinio ir tropinio klimato juostas. Per metus iškrinta nuo 150–300 mm (Vakarų Kordiljeros pietuose, prie Atacamos dykumos) iki apie 10 000 mm (Kolumbijos ir Ekvadoro Vakarų Kordiljera) kritulių. Upių slėniai gilūs. Prasideda Amazonės ištakos (Ucayali ir Marañónas) ir kiti intakai. Šiaurinėje dalyje iki 2500–3000 m auga drėgnieji atogrąžų miškai, pietinėje dalyje – pusdykumės, dykumos ir aukštikalnių stepės. Ryškus vertikalusis augalijos zoniškumas. Sniego linija 4500–5100 m aukštyje.
Vakarų Kordiljera (tolumoje Sajamos ugnikalnis)
Yra vario, geležies, aukso, sidabro, polimetalų rūdų telkinių.
Huascaráno nacionalinis parkas (plotas 3400 km2, įkurtas 1966) įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą (nuo 1985).