Vakar Lietuvõs geoteminė anomãlija, aukšto geoterminio potencialo sritis Baltijos sineklizėje, Lietuvos pietvakarinėje dalyje; apima Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją, vakarinę Jurbarko ir Kelmės, pietinę – Kretingos, Plungės, Šilalės, Šilutės, Tauragės ir Telšių rajonų savivaldybių teritorijų dalis. Viena didžiausių Rytų Europoje. Susiformavusi virš kristaliniame pamate esančio (susidariusio prieš 1,5 mlrd. metų) granitinio kūno – Žemaičių Naumiesčio intruzijos (plotas 30×40 km, storis – 4 kilometrai). Joje 1800–2000 m gylyje uolienų temperatūra siekia 70–100 °C; geoterminis gradientas sudaro apie 45 °C/km, šilumos srauto tankis – 70–90 mW/km2 (geoterminės anomalijos). Aukštą Vakarų Lietuvos geoterminį potencialą (geoterminė energija, Lietuvos geoterminė energija) lėmė giluminės geologinės sandaros ypatumai – plona Žemės pluta (iškilęs mantijos ruožas), stora (apie 30 km) viršutinė pluta (didesnis radioaktyviųjų elementų kiekis), į viršutinius plutos sluoksnius įsiterpusios jauniausios granitinės intruzijos (išsiskiria daugiausia šilumos), stora nuosėdinė danga, kurios didelę dalį sudaro mažai šilumai laidžios uolienos (silūro moliai).
Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos vandenį 2004–17 naudojusios Klaipėdos geoterminės jėgainės kompleksas
Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija atrasta 1989. Ją tyrinėjo S. Šliaupa, P. Suveizdis (2005). 2004–17 veikė Klaipėdos geoterminė jėgainė (buvo naudojamas 38° C devono sistemos vanduo iš 1300 m gylio).