Vakarų Lietuvos pilkapių kultūra

Vakar Lietuvõs plkapių kultūrà, plkapių kultūrà, Lietuvos archeologinė kultūra (archeologinė kultūra). Gyvavo antrame tūkstantmetyje prieš Kristų–1 a. po Kristaus. Paplito nuo Sembos iki Kuršių marių. Išskirta 1970. Gyventojai vertėsi gyvulininkyste, žemdirbyste, gyveno įtvirtintose gyvenvietėse. Iš akmens ir kaulo gaminosi darbo įrankius, ginklus (ietigalius, strėlių antgalius), iš metalo – darbo įrankius ir ginklus, papuošalus (apyrankes, antkakles), iš molio – dvirankes amforas, dubenis, lėkštes. Keramikos dirbiniai dažniausiai neornamentuoti. Vakarų Lietuvos pilkapių kultūros žmonės mirusiuosius iš pradžių laidojo nedegintus (1300–1100 pr. Kr.), vėliau – sudegintus pilkapiuose įrengtose sudėtingose akmeninėse konstrukcijose. Lietuvoje būdingi šios kultūros paminklai: Ėgliškių pilkapynas, Kurmaičių pilkapynas, Šernų kapinynas.