Vakarų Prūsija

Vakar Prsija (vok. Westpreussen), Prūsijos karalystės provincija (1772–1919), sudaryta teritorijose abipus Vyslos žemupio, atitekusiose Prūsijai per Abiejų Tautų Respublikos I (1772) ir II (1793) padalijimus. Centras – Marienwerderis, nuo 1793 – Dancigas (dabar Gdańskas). Vyslos dešiniajame krante apėmė prūsų žemes.

Per 1815–18 administracinę teritorinę reformą Vakstų Prūsija suskirstyta į Dancigo ir Marienwerderio apygardas. Dancigo apygardą (Regierungsbezirk) sudarė Dancigo ir Elbingo miestų apskritys ir Dancigo, Neustadto prie Redos (Rheda), Karthauso (dabar Kartuzy), Berento, Prūsų Stargardo, Elbingo ir Marienburgo kaimiškosios apskritys, Marienwerderio – Vokiečių Kronės, Graudenzo, Kulmo, Torunės, Stuhmo, Marienwerderio, Rosenbergo, Löbau ir Strasburgo apskritys.

1824–78 Vakarų Prūsijos provincija (Provinz Westpreussen) buvo sujungta su Rytų Prūsijos provincija į vieną Prūsijos provinciją su centru Karaliaučiuje. Priešinantis germanizacijai po 1830–31 sukilimo Lenkijoje kūrėsi lenkų kultūros organizacijos. 1861 oficialiosios statistikos duomenimis, lenkiškai ir kašubiškai kalbantieji sudarė 32,4 %, 1890 – 34,4 %, 1910 – 35,5 % Vakarų Prūsijos gyventojų; katalikų 1890 buvo 50,0 %, 1900 – 51,2 %. 1871 provincijoje gyveno 1 314 653, 1880 – 1 405 898, 1895 – 1 494 393 žmonės. 1905 Vakarų Prūsija apėmė 25 542 km², joje gyveno 1 641 874 žmonės; iš jų Dancigo apygarda – 7957 km², 709 312 žm., Marienwerderio apygarda – 17 585 km², 932 562 žmonės.

Įgyvendinant Versalio taikos sutartį (1919) Vakarų Prūsijos teritorijos diduma (15 865 km², apie 330 000 gyventojų) prijungta prie Lenkijos Respublikos (Dancigo koridorius, atskyręs Vakarų Prūsiją nuo Rytų Prūsijos), teritorijoje aplink Dancigą sudarytas Tautų Sąjungos prižiūrimas Dancigo laisvasis miestas. Lenkija įgijo priėjimą prie Baltijos. Likusi Vakarų Prūsijos dalis Vyslos dešiniajame krante (Rosenbergo, Stuhmo apskritys, Elbingo. Marienburgo ir Marienwerderio apskričių dalys; 2 925,93 km²) priskirta prie Vokietijos Rytų Prūsijos provincijos kaip atskira Vakarų Prūsijos apygarda. 1939 joje gyveno 301 808 žmonės. Nacių Vokietijai 1939 10 aneksavus Lenkijos vakarines žemes sudaryta Dancigo‑Vakarų Prūsijos apygarda, suskirstyta į 3 žemesnio pavaldumo apygardas: Dancigo, Brombergo ir Marienwerderio su 33 apskritimis.

1945 antroje pusėje visa Vakarų Prūsijos teritorija prijungta prie Lenkijos valstybės.

Historia Pomorza t. 2 cz. 2, t. 3 Poznań 1984–2001.