Vakar Sbiro lygumà (Западно-Сибирская равнина, Zapadno-Sibirskaja ravnina), lyguma Rusijoje (Vakarų Sibire) ir Kazachijos šiauriniame pakraštyje; tarp Uralo kalnų (vakaruose), Kazachijos kalvyno ir Altajaus (pietuose), Vidurio Sibiro plokščiakalnio ir Jenisiejaus (rytuose) ir Karos jūros (šiaurėje). Plotas apie 2,6 mln. km2. Ilgis (iš šiaurės į pietus) apie 2500 km, plotis 1000–1900 kilometrų.
Paviršiaus vidutinis aukštis 120 m, didžiausias apie 300 metrų. Vakarų Sibiro lyguma apima Sibiro skliautakalves, Kulundos lygumą, Barabos žemumą, Išimo ir kitas žemumas. Vakarų Sibiro lyguma susidariusi iš ledyninės, upinės, ežerinės kilmės priemolių ir molių. Iš dirvožemių vyrauja durpžemiai, yra šlynžemių, jauražemių, balkšvažemių. Šiaurinėje dalyje daugiametis įšalas. Klimatas vidutinių platumų žemyninis, šiaurėje – subarktinis. Vakarų Sibiro lyguma labai pelkėta (Vasiuganės pelkės). Daug ežerų (didžiausi – Čianų, Ubinsko). Didžiausios upės: Obė, Irtyšius, Jenisiejus ir jų intakai. Vakarų Sibiro lygumos didžiausią dalį užima taiga (auga eglės, pušys, maumedžiai, kėniai, kedrai), šiaurinėje dalyje – tundra ir miškatundrė, pietuose – miškastepė ir stepė. Gaunama nafta ir gamtinės dujos (Vakarų Sibiro naftingasis baseinas). Didžiausi miestai: Kurganas, Novosibirskas, Omskas, Tiumenė, Tomskas.
Vakarų Sibiro lyguma