Vakarų Sibiro naftingasis baseinas

Vakar Sbiro naftngasis basenas, gamtinių dujų ir naftingųjų horizontų slūgsojimo sritis Rusijoje, Tiumenės, Tomsko, Novosibirsko, Omsko srityse, Jamalo Nencų ir Chantų‑Mansių autonominėse apygardose. Plotas apie 3,5 mln. km² (10 naftingųjų ir dujingųjų sričių); didžiausias pasaulyje. Naftos ištekliai apie 19 mlrd. t, gamtinių dujų – apie 36 500 mlrd. m³. Naftingieji horizontai susiformavo Vakarų Sibiro plokštės nuosėdinės dangos (didžiausias storis apie 5 km – šiaurinėje dalyje) storymėje. Produktyviausi naftos ir dujų kompleksai (daugiau kaip 40 sluoksnių) yra 2–3 km gylyje juros ir kreidos sistemų terigeninėse uolienose (smiltainiuose). Atrasta daugiau kaip 700 naftos ir gamtinių dujų telkinių (eksploatuojama apie 270). Naftos didžiausi telkiniai – Bystrinsko, Mamontovsko, Pravdinsko, Vatinsko, dujų – Medvežjės, Urengojaus dujų telkinys, Zapoliarnojės. Naftos ir dujų perdirbimo įmonės veikia Omske. Dujos tiekiamos dujotiekiais į Uralą, Rusijos europinę dalį ir Vakarų Europą.

Vakarų Sibiro naftingojo baseino ribos žemėlapyje

Vakarų Sibiro naftingojo baseino vienas telkinių

Pirmasis naftos telkinys (Šaimsko) atrastas 1960 (pradėtas eksploatuoti 1964), dujų (Beriozovsko) – 1953 (eksploatuojamas nuo 1963).

Vakarų Sibiro naftingojo baseino naftos gręžiniai