Vakarų Žemaičių plynaukštė

Vakar Žemačių plýnaukštė, Žemaičių aukštumos vakarinė dalis, apimanti Salanto, Minijos ir Jūros upių baseinų aukštupius. Vakaruose Vakarų Žemaičių plynaukštę riboja Endriejavo kalvagūbris (skiria Vakarų Žemaičių plynaukštę nuo Pajūrio žemumos), rytuose Vakarų Žemaičių plynaukštė remiasi į Žemaičių aukštumos vidurinę dalį – Žemaičių vandenskyrinį kalvyną.

Vakarų Žemaičių plynaukštė susidarė paskutinio (Nemuno) ledynmečio Baltijos stadijos Šiaurės Lietuvos fazės metu. Suklota iš moreninių priemolių ir priesmėlių, pietvakarinėje dalyje yra smėlių.

Paviršius kalvotas ir banguotas (aukštis 80–100 m), išraižytas gilių upių slėnių.

Per metus iškrinta 800–850 mm kritulių (daugiausia Lietuvoje).

Per Vakarų Žemaičių plynaukštę teka Salantas, Alantas, Žvelsa, Šalpė, Minijos, Veiviržo ir Jūros aukštupiai). Hidrografinio tinklo tankis 1,5 km/km² (vienas tankiausių Lietuvoje). Duburiuose yra pelkių; didžiausios – Reiskių tyras (plotas 8,7 km²), Aukštasis tyras (4,3 km²).

Vyrauja balkšvažemių, išplautžemių ir šlynžemių dirvožemiai.

Vakarų Žemaičių plynaukštės rytinė dalis miškinga (Kulių miškai, Grūšlaukės, Švėkšnos–Kvėdarnos–Judrėnų miškų masyvai).

2341