vakarùtė (Hesperis), bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalų gentis. 30 rūšių. Vakarutė savaime auga Pietų ir Pietryčių Europoje, Vidurio Europos pietinėje dalyje, Vakarų Sibire, Kaukaze, Azijos pietvakariuose. Daugiametis, kartais dvimetis, 50–100 cm arba gerokai aukštesnis augalas, apaugęs šiurkštokais plaukeliais. Stiebas status storas, viršutinė dalis, kartais nuo vidurio, šakota. Lapai kiaušiniški arba lancetiški, smulkiai dantyti. Apatiniai lapai su gana ilgu lapkočiu, viršutiniai bekočiai. Žiedai kvapūs, šakų viršūnėse susitelkę į šluotelės pavidalo žiedynus. Vainiklapiai iki 2 cm ilgio, melsvai rausvi arba violetinio atspalvio, kartais violetiniai arba balti, retai rausvi. Vaisius – ilga, neretai daugiau kaip 10 cm ilgio, siaura ankštara su daug sėklų. Dažna (ir Lietuvoje) kvapioji vakarutė (Hesperis matronalis). Nektaringas vaistinis augalas.
kvapioji vakarutė