Valañčiaus lietùviškų knỹgų leidmo ir plãtinimo organizãcija, pirmoji knygnešių organizacija, veikusi 1867–70. Tikslas – leisti ir platinti lietuvišką katalikų, visuomeninę politinę ir grožinę literatūrą. Steigėjas – Žemaičių vyskupas M. Valančius.
Organizacija veikė Tilžėje ir Kauno gubernijoje. M. Valančiaus padėjėjai sudarė kelias tarpusavyje susietas grandis. Tilžėje juridinis šios spaudos leidėjas ir spausdinimo organizatorius buvo katalikų dekanas J. Zabermanas. Rankraščių ir knygų persiuntimo Rusijos–Prūsijos pasienio punktui Ropkojuose vadovavo A. Brundza su padėjėjais Simonu Kulakausku, Simonu Peteraičiu, Karoliu Rimkevičiumi ir Veronika Nausėdaite. Kauno gubernijos pasienio miesteliuose ir bažnytkaimiuose veikė kunigai – spaudos leidimo rėmėjai, jos gabenimo per sieną ir platinimo organizatoriai: P. Butkevičius (atgabentą spaudą pristatydavo M. Valančiui į Kauną), V. Norvaišas (jo rankraščių šifruotojas ir kalbos taisytojas), Vincas Butvydas, V. Dembskis, K. Eitutavičius, Pranas Grigaliūnavičius, M. Kaziliauskas, P. Straupas ir Jonas Tomaševičius.
Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius (Kaunas 1865–72; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Spaudą gabeno ir platino (daugiausia pasienio apskrityse, pasiekdavo ir Vilniaus guberniją) knygnešiai: K. Lauranavičiūtė, Marija Pupšaitė, S. Račiūga ir kiti. 1871 Rusijos imperijos žandarai ir policija, padedama Prūsijos policijos, organizaciją likvidavo, jos dalyvius nubaudė (į bylą įtraukta 17 asmenų). Organizacijos veiklą pratęsė Sederevičiaus organizacija.
L: V. Merkys Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864–1904 Vilnius 1994; B. Kaluškevičius, K. Misius Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai. 1864–1904 m. Vilnius 2004.