Valčia, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui šeima iš Suvalkijos – partizanai 2 broliai ir jų sesuo. Kilę iš Pūstauniškių (Lukšių vlsč.). Tėvai Juozapas ir Ona (g. 19 a. 9 dešimtmetyje, m. 1945 08 30 tremtyje Molotovo srityje) Valčiai.
Jurgis (slapyvardžiai Viesulas, Lokys, Dunda; g. 1910 03 22) 1929 baigė Žiburio gimnaziją Šakiuose. 1931 baigęs Karo mokyklą Kaune, tarnavo Pirmajame, Ketvirtajame ir Septintajame pėstininkų pulkuose, nuo 1936 – Tauragės įguloje; kapitonas (1939). Nuo 1940 06 tarnavo Septintojo pėstininkų pulko 6 kuopos vadu. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą ir likviduojant jos kariuomenę, 10 03 buvo paskirtas sovietinės kariuomenės Dvidešimt devintojo teritorinio šaulių korpuso 297 pulko kuopos vadu.
Jurgis Valtys
1941 06 22 kilus SSRS–Vokietijos karui, iš sovietinės kariuomenės pasitraukė. 1941–43 tarnavo Vilniaus kriminalinėje policijoje. Nuo 1942 09 01 studijavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete. 1944 08 30 tapo partizanu. 1945 pradžioje su Pranu Runu (slapyvardis Gintaras; 1916 09 17–1951 06 16) Šakių krašte įkūrė Lietuvos laisvės armijos batalioną. Užmezgė ryšius su Suvalkijos partizanų Tauro apygardos štabu, iš jo gaudavo nelegalios spaudos ir veiklos direktyvų. Vadovavo partizanams Valkų mūšyje (1945 05 12) tarp Šakių krašto Lietuvos laisvės armijos partizanų bataliono ir pasienio NKVD junginio Lekėčių miško Valkų kalvose. Žuvo 1945 10 07 ar 15 išduotas netoli tėviškės; palaidotas Lukšių kapinėse, žūties vietoje 1999 pastatytas paminklas. Karys savanoris (2007, po mirties) ir vyresnysis puskarininkis (2007, po mirties).
Pranas (slapyvardis Šernas; g. 1919) 1945 pradžioje tapo brolio Jurgio vadovaujamo Lietuvos laisvės armijos bataliono partizanu. Buvo Žalgirio rinktinės Daktaro J. Basanavičiaus (36‑osios) kuopos būrio, nuo 1949 06 01 – šios rinktinės Šturmo tėvūnijos 2 grandies vadas. 1949 11 11 Valstybės saugumo ministerijos Šakių apskrities skyriaus operatyvinei grupei ir šios ministerijos kariuomenės kareiviams apsupus bunkerį Agurkiškės miške (Lukšių vlsč.), susisprogdino. Karys savanoris (2007, po mirties) ir jaunesnysis puskarininkis (2008, po mirties). Jų sesuo Bronislava Valtytė (slapyvardis Rūta; g. 1923 09 10) nuo 1946 02 10 buvo Žalgirio rinktinės Daktaro J. Basanavičiaus (36‑osios) kuopos ryšininkė, vėliau – šios rinktinės Šturmo tėvūnijos partizanė. 1949 11 11 žuvo (susisprogdino) su broliu Pranu ir bendražygiu Jonu Jonikaičiu (slapyvardis Vairas; g. 1914) bunkeryje. Karė savanorė (2007, po mirties). Visų 3 kovotojų palaikai buvo išniekinti Lukšiuose, 1991 ar 1992 užkasimo vietoje pastatytas antkapinis paminklas.
L: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 t. 8 Vilnius 2008.
2737