Valdemãras I Didỹsis (Valdemar I den Store) 1131 01 14 1182 05 12, Danijos karalius (1157–82). Estridsenų dinastijos. Knuto VI ir Valdemaro II Nugalėtojo tėvas. Nuo maždaug 1178 Pietų Jutlandijos jarlas, karaliumi tapo įveikęs varžovus – Sveną III ir Knutą V. 1162 prisiekė ištikimybę Šventosios Romos imperijos imperatoriui Frydrichui I Barbarosai. Sustiprino karaliaus valdžią, įveikė didikų ir vyskupo Eskilo pasipriešinimą – Danijoje įsitvirtino centralizuota feodalinė monarchija. Nuo 1159 surengė žygių prieš Palabio slavus, apie 1169 užėmė Rügeno salą. Įtvirtino pakrantes, sustiprino įtvirtinimus Jutlandijos pusiasalio pietuose (Dannevirke). Rėmėsi Bažnyčia: artimiausias jo patarėjas ir bendražygis buvo Roskildės vyskupas, nuo 1178 Lundo arkivyskupas Absalonas. 1161 Valdemaro I Didžiojo kariuomenė buvo užėmusi Palangos pilį.
Valdemaro I Didžiojo ir Sofijos Minskietės atvaizdai ant brakteato jų vestuvėms (1157) pažymėti