Kùkulas Valdemaras 1959 02 07Noriūnai (Kupiškio vlsč.) 2011 08 06Vilnius, lietuvių poetas, literatūros kritikas, publicistas. 1982 Vilniaus universitete baigė žurnalistiką. Dirbo laikraščio Komjaunimo tiesa, 1984–85 – žurnalo Nemunas, 1985–91 – žurnalo Metai (iki 1990 Pergalė) redakcijose, bendradarbiavo dienraštyje Respublika (buvo vienas žymiausių jo publicistų), Žinių radijuje, internetinėje spaudoje, žurnale Naujoji Romuva, savaitraštyje Nemunas.
Valdemaras Kukulas
Ankstyvojoje poezijoje (rinkiniai Augimo nerimas 1978, Žalia vėtros šaka 1984, Kreidos rate 1987, Knyga netyčia 1990) vyravo dainiška lyrika, parašyta melodingais ketureiliais, Aukštaitijos gamtos vaizdai. Vėlesnėje lyrikoje (rinkiniai Aštuoni gėli vakarai 1999, Lietuvos rašytojų sąjungos premija 2000, Judas taipogi danguj 2005, Saulėlydis mano giesmė, išleistas 2011) mažorinį toną pakeitė egzistencinio nuovargio ir skausmo, mirties artumo, nežinios ir grėsmės motyvai, reiškiami aštriomis vaizdų dermėmis. Išleido poezijos rinktinę Mūsų šitie dangūs (2009), eseistikos, literatūros kritikos ir publicistikos knygas Eilėraščio namai (1992), Bailiojo drąsa gyventi (2001), Didžiadvasių žodžių eros pabaiga (2004). Parašė žaismingų eilėraščių vaikams (rinkiniai Tamsos didžiulis katinas 1988, Vėjo birbynė 2000, Kaminas ir katinas 2007).
Apdovanojimai
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija (2007), Jotvingių premija (2009), V. Kubiliaus premija (po mirties; 2012).
1540