vadymo metòdai, būdai, kuriais vadovas veikia kolektyvą ir pavienius darbuotojus, jų elgseną, kad pasiektų organizacijos tikslus. Pagal poveikio mechanizmą skiriami administraciniai, ekonominiai ir socialiniai psichologiniai valdymo metodai. Administraciniai (organizaciniai tvarkomieji) valdymo metodai yra vadovo valdžia ir disciplina grįsti metodai, kai vadovas įsakymais, potvarkiais, nurodymais, direktyvomis ir kitais aktais tiesiogiai nurodo pavaldiniams, ką jie turi veikti. Administracinius valdymo metodus sudaro reglamentavimas (rengiami organizacijos ir jos padalinių nuostatai, darbuotojų pareiginės instrukcijos, kitos veiklos taisyklės ir standartai, nustatomos darbo procedūros ir jų vykdymo eiliškumas, darbuotojų funkcijos, teisės ir pareigos, tarpusavio sąveika ir atsakomybė), normavimas (nustatomos darbo organizavimo normos, pavyzdžiui, darbuotojų skaičius, darbo krūviai, įvairių išteklių panaudojimo normatyvai) ir instruktavimas (darbuotojai supažindinami su darbu, tikslais ir uždaviniais, jiems patariama ir rekomenduojama, kaip atlikti konkrečias užduotis). Administraciniais metodais vadovai nustato organizacijos struktūrą ir hierarchiją, suformuluoja konkrečias užduotis, nurodo jų vykdytojus ir įvykdymo terminus, kontroliuoja užduočių vykdymą ir reguliuoja iš anksto nenumatytas situacijas. Šių metodų pagrindinis trūkumas – jie daugiausia skatina darbuotojų pareigingumą, bet ne iniciatyvą. Ekonominiai valdymo metodai pagrįsti darbuotojų materialiniu skatinimu su darbo rezultatais susiejant darbo apmokėjimo, premijų ir priemokų sistemą, įvairių prekių ir paslaugų skyrimą darbuotojams nemokamai ar lengvatinėmis kainomis, investicijų ir išteklių paskirstymą organizacijos padaliniams, kitas ekonomines paskatas. Socialiniai psichologiniai valdymo metodai yra darbuotojų auklėjimas (pirmiausia asmeniniu vadovo pavyzdžiu), įtikinėjimas, agitacija, psichologinis palaikymas, pagyrimai ir padėkos, asmeninės iniciatyvos skatinimas, pažangios patirties diegimas, darbuotojų įtraukimas nustatant darbo tikslus ir užduotis, priimant kitus valdymo sprendimus, patogių darbo sąlygų sudarymas, darbo grupių ir komandų formavimas, palankios socialinės ir psichologinės aplinkos organizacijos kolektyve kūrimas ir palaikymas, tarpasmeninių ir tarpgrupinių santykių reguliavimas, lenktyniavimo darbe, kolektyvinio laisvalaikio organizavimas, organizacijos tradicijų palaikymas ir kita. Darbuotojai skatinami veikiant jų socialines ir psichologines nuostatas, poreikius, interesus, veiklos motyvus, kad padidintų suinteresuotumą atliekamu darbu. Socialiniais psichologiniais metodais vadovas turi didinti pavaldinių darbinį ir kūrybinį aktyvumą, padėti jiems formuoti savo asmenybę, atskleisti savo gebėjimus ir juos tobulinti, pasirinkti labiausiai tinkamą darbą, stiprinti ryšį su kolektyvu, palaikyti kolektyvo narių tarpusavio suderinamumą. Vadovas turi nuolat tirti darbuotojų asmens savybes, poreikius, psichologines ypatybes ir į jas atsižvelgti parinkdamas socialinius psichologinius valdymo metodus individualiai kiekvienam darbuotojui ar grupei. Šios rūšies valdymo metodai tampa svarbiausi, kai visuomenė pasiekia aukštą ekonominės gerovės ir socialinio saugumo lygį. Praktinėje vadybinėje veikloje taikomi ir derinami visų trijų rūšių valdymo metodai, bet kuo brandesnė organizacija, tuo labiau darbuotojų vertimu dirbti pagrįsti valdymo metodai keičiami metodais, kurie remiasi žmonių įtikinėjimu ir vidinės motyvacijos skatinimu. Prievarta tampa tik pagalbine priemone, kuria vadovai naudojasi tada, kai įtikinėjimas ir skatinimas nepasiekia tikslo.
1613