Valeñsija (isp. Valencia, katalonų k. València), miestas Ispanijos rytuose, prie Viduržemio jūros Valensijos įlankos, abipus Turijos upės žiočių; Valensijos autonominės srities ir Valensijos provincijos centras.
Valensija
800 200 gyventojų (2020; aglomeracijoje 1,87 mln. gyventojų); trečias pagal gyventojų skaičių (po Madrido ir Barselonos) Ispanijos miestas. Prekybos (išvežama citrusai, alyvuogės ir jų aliejus, vynas, razinos) ir keleivių (keltai į Balearų, Kanarų salas) uostas. Per Valensiją eina Barselonos–Alicantės geležinkelis ir automobilių magistralė. Greitaeigė geležinkelio linija į Madridą (nuo 2010). Tarptautinis oro uostas (8,54 mln. keleivių, 2019). Metropolitenas.
Laivų statyba, geležinkelio riedmenų (Alstom bendrovė), automobilių (Ford), mašinų gamyba, spalvotoji metalurgija, elektrotechnikos, chemijos, cemento, stiklo, keramikos, tekstilės, odos ir avalynės, maisto, baldų, žaislų gamybos pramonė. Kasmetinė tarptautinė prekybos mugė Expojove. Turizmas. Pajūrio kurortas. Konferencijų centras. Universitetai: Valensijos (įkurtas 1499), Valensijos politechnikos (įkurtas 1971), Valensijos katalikiškasis (įkurtas 2003), Kardinolo Herreros (įkurtas 1970). Karališkoji dailės akademija (įkurta 1768). Viešoji, universitetų ir kitos bibliotekos.
Nacionalinis keramikos, Dailės, Valensijos priešistorės, Valensijos istorijos, etnologijos, Las Fallas, Didžiosios savaitės, katedros, moderniojo meno, kompiuterių ir kiti muziejai, dailės galerijos. Menų ir mokslų miestas (jame planetariumas L’Hemisfèric, interaktyvusis Princo Felipės mokslų muziejus, okeanografijos parkas, operos teatras, koncertų ir sporto renginių salė L’Àgora). Ugnies šventė Las Fallas (vyksta kovo mėnesį), daug religinių švenčių. Botanikos, zoologijos sodai. Į pietus nuo Valensijos yra Albuferos gamtos parkas. Valensijos gatvėmis 2008–12 buvo rengiamos Formulės 1 Europos Grand Prix lenktynės.
2271
Architektūra
miesto vartai Torres de Serranos (1394, architektas P. Balagueras)
Miestas netaisyklingo plano, apjuostas bulvarų ratu (vietoj gynybinių sienų). Miesto vartai Torres de Serranos (1394, architektas P. Balagueras, 1586–1887 čia buvo kalėjimas). Vėlyvosios gotikos stiliaus Šilko biržos pastatų kompleksas (Lonja de la Seda 1482–1533, architektai P. Compte, J. Iborra, J. Corbera, su renesansiniu dekoru) – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1996). Katedra (1262–16 a. pabaiga, su čurigeresko stiliaus interjeru, 1674–1774, yra J. de Riberos, A. Cano, F. J. de Goyos kūrinių). Bažnyčios: San Juan del Hospital (13 a.), gotikinė Šv. Jonų (14 a.), Šv. Tomo ir šv. Pilypo Nerio (18 amžius).
Daug barokinių, klasicistinių rūmų: Pinedos (18 a.), Teisingumo (18 a. pabaiga), Arkivyskupo (13 a., perstatyti 20 amžiuje). Senojo universiteto (įkurtas 1499) kompleksas. 20 a. pabaigos–21 a. pradžios statiniai: Konferencijų centras (architektūrinė bendrovė Foster + Partners), Menų ir mokslų miesto planetariumas L’Hemisfèric (abu 1998), Operos teatro rūmai (2005), daugiafunkcis kompleksas Valencia Agora (2009, visų architektas S. Calatrava), Amerikos buriavimo regatos pastatų kompleksas (2006, architektūrinė bendrovė David Chipperfield Architects).
Amerikos taurės buriavimo regatos pastatas Valensijoje (2006, architektūrinė bendrovė David Chipperfield Architects)
2271
Istorija
Įkurta 138 pr. Kr. romėnų; vadinta Valentia Edetanorum. 1 a. pr. Kr. sugriauta luzitanų. Romėnų atstatyta, sparčiai plėtojosi valdant imperatoriui Augustui. 413 užimta vestgotų, 714 maurų, tapo Maurų karalystės sostine. Sukurta drėkinimo kanalų sistema, perstatytos miesto sienos, pastatyta įvairių visuomeninių pastatų (išliko arabiškos pirtys). 13–16 a. pradžioje Valensijos karalystės sostinė. 15–16 a. didelis prekybos centras (eksporto svarbiausios prekės – šilkas, tekstilės ir keramikos gaminiai). 15 a. pradžioje atidarytas pirmasis bankas, išspausdinta pirmoji knyga valensų kalba (katalonų kalbos tarmė). 1437 į Valensijos katedrą atgabentas Gralis, į jį, pasak legendos, buvo surinktas nukryžiuoto Jėzaus Kristaus kraujas; Vatikano oficialiai pripažinta. 17 a. pradžioje išvijus maurus (jie sudarė trečdalį gyventojų ir didžiąją dalį darbo jėgos) Valensija nusmuko. 19 a. viduryje dėl prekybos citrusiniais vaisiais ir ryžiais Valensijos plėtra pagyvėjo. 1812–13 užimta Prancūzijos kariuomenės. Per Ispanijos pilietinį karą (1936–39) buvo laikinoji Ispanijos sostinė. Po 1957 Valensiją nusiaubusio potvynio pakeista Turijos vaga (senosios vietoje užveisti sodai, iškilo pastatų). 1988 atidarytas metropolitenas.
2271