Bakfark Valentin (Valentinas Bãkfarkas), Bekwark, Backfark Greff 1506 08 ar 1507 08Kronstadt (dabar Braşov, Rumunija) 1576 08 13 ar 22Paduva, Lietuvos liutnininkas, kompozitorius. Vengras.
Biografijos faktai
Mokėsi Budoje. Apie 1540 tarnavo Vengrijos karaliaus Janošo Zapojajo rūmuose. 1549–66 gyveno Vilniuje, buvo Žygimanto Augusto rūmų liutnininkas. 1551 iš Vilniaus buvo išvykęs į Vakarų Europą ieškoti savo kūriniams leidėjo. Pjesių rinkinys liutniai Intabulatura buvo išleistas 1552 Lione, antrasis rinkinys Harmoniarum musicarum – 1565 Krokuvoje. Dalis jo kūrinių buvo išspausdinta Vakarų Europoje kituose išleistuose rinkiniuose.
Gyvendamas Vilniuje palaikė ryšius su Prūsijos kunigaikščiu Albrechtu Brandenburgiečiu (išliko V. Bakfarko laiškų nuorašų). 1566 V. Bakfarkas buvo įtartas šnipinėjimu kitos valstybės naudai ir išvytas iš Vilniaus. 1566–68 buvo Austrijos karaliaus rūmų Vienoje liutnininkas.
Kūryba
Garsėjo kaip liutnininkas virtuozas. Kūryboje vyrauja Nyderlandų mokyklos kompozitorių N. Gombert’o, J. Clemenso non Papa, Josquino des Prés, O. di Lasso, J. Arcadelto ir kitų kompozitorių vokalinių kūrinių intabulatūros, kuriose gana griežtai laikomasi pirminio muzikos teksto. Iš originalios kūrybos yra išlikę ričerkarai ir fantazijos. Kūriniai sukurti imitacine technika, polifonizuoto daugiatemio audinio (jame vyrauja teminės medžiagos variantiškumas). Jų formos sudarymo principai panašūs į vėlyvojo moteto, kanconos, madrigalo architektoniką.
1678