Gaft Valentin (rus. Валентин Гафт; Valentinas Gãftas) 1935 09 02Maskva 2020 12 12Žavoronki (Maskvos sritis, palaidotas Maskvoje), rusų aktorius. 1957 baigė Maskvos dailės teatro mokyklą studiją. Nuo 1958 vaidino Maskvos teatruose (nuo 1969 – teatre Sovremennik). Svarbiausi teatro vaidmenys: Grafas Almaviva (P.‑A. de Beaumarchais Beprotiška diena, arba Figaro vedybos 1969), Glumovas (Balalaikinas ir ko 1973, 2001, pagal M. Saltykovą‑Ščedriną), Firsas, Veršininas (A. Čechovo Vyšnių sodas 1976, Trys seserys 1982), Otelas (W. Shakespeare’o Otelas 1978), Gorodničius (N. Gogolio Revizorius 1983), Džordžas (E. Albee Kas bijo Virginijos Woolf? 1984), Higinsas (G. B. Shaw Pigmalionas 1994), Stalinas (V. Gafto Gafto sapnas, papasakotas Viktiuko 2009).
V. Gaft (dešinėje). Glumovo vaidmuo (Balalaikinas ir ko 1973, pagal M. Saltykovą-Ščedriną, režisierius G. Tovstonogovas, dailininkas Josifas Sumbatašvili; Balalaikinas – O. Tabakovas; teatras Sovremennik Maskvoje)
Nuo 1956 sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų kino (Sidorinas, Loginovas – Garažas 1979, Pažadėtasis dangus 1991, abiejų režisierius E. Riazanovas, Pulkininkas Vinogradovas – Ankor, dar kartą ankor! 1993, režisierius P. Todorovskis, Česnokovas – Aš laisvas, aš niekieno 1994, režisierius Valerijus Pendrakovskis, Aleksandras – Trauka 2009, režisierius A. Azarovas) ir televizijos (Germanas – Tania 1974, režisierius A. Efrosas, Kraminas – Visą likusį gyvenimą 1975, režisierius P. Fomenko, Igoris – Dieninis traukinys 1976, režisierė I. Selezniova, Pulkininkas Pokrovskis – Užtarkite vargšą husarą 1981, režisierius E. Riazanovas, Deduškinas – Lenktynės vertikale 1983, režisierius A. Muratovas, Alfredas Ilis – Damos vizitas 1989, režisierius M. Kozakovas) filmuose. Vaidyba plataus diapazono, intelektuali, psichologiškai tiksli, derinama analitinis pradas ir temperamentas, būdinga ironija, kartais pereinanti į sarkazmą.
Parašė eilėraščių, epigramų, atsiminimų.