Gluško Valentin (Valentinas Gluškò) 1908 09 02Odesa 1989 01 10Maskva, SSRS energetikas, raketų konstruktorius. SSRS kosminės technikos vienas kūrėjų, skystojo kuro raketinio variklio išradėjas. Techn. m. dr. (1957).
Išsilavinimas ir veikla
1929 baigęs Leningrado universitetą iki 1934 dirbo Leningrado dujų dinamikos laboratorijoje. 1929–33 sukūrė pirmąjį pasaulyje elektroterminį raketinį variklį, 1930 – pirmąjį SSRS skystojo kuro raketinį variklį. 1931 jam pritaikė cheminį uždegimą, savaime užsidegantį kurą, kardaninę pakabą raketos skrydžiui valdyti. 1933–34 dėstė N. Žukovskio karinės aviacijos inžinerijos akademijoje. 1934–38 dirbo Reaktyvinio judėjimo moksliniame institute Maskvoje. 1938 suimtas (1956 reabilituotas) ir iki 1944 dirbo Specialiame konstruktorių biure Tušino aviacijos variklių gamykloje Nr. 82, vėliau Kazanėje. Nuo 1944 Specialaus variklių bandomojo konstruktorių biuro vyriausiasis konstruktorius. 1945–46 su kitais tyrė vokiečių trofėjinę karinę raketinę techniką (V 2). 1948 išbandyta raketa R 1, 1953 – R 5, 1956 – R 5M (su branduoliniu užtaisu). SSRS mokslų akademijos marys (1958). Nuo 1974 Energijos direktorius ir generalinis konstruktorius.
Valentin Gluško
Mokslinė veikla
Vadovavo pilotuojamų erdvėlaivių Sojuz, Progres, orbitinės stoties Saliut tobulinimui, orbitinės stoties Mir, daugkartinio naudojimo kosminės sistemos Energija‑Buran kūrimui. Jo sukurti (apie 50) skystojo kuro raketiniai varikliai buvo naudojami SSRS nešančiosioms ir karinėms raketoms. Paskelbė daugiau kaip 400 mokslinių darbų ir išradimų.
Apdovanojimai
Lenino premija (1957), SSRS valstybinė premija (1967, 1984).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas krateris matomojoje Mėnulio pusėje, asteroidas nr. 6357.