Karatajtė-Talimaa Valentina, Tãlimaa 1930 12 07Lazdijai 2022 08 02Vilnius, 20 a. antros pusės–21 a. pradžios lietuvių geologė, paleontologė. Habil. dr. (fiziniai m.; geol. ir miner. m. dr. 1976). V. Karatajaus sesuo.
Išsilavinimas ir veikla
1954 baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1957–2008 dirbo Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos institute (1963–2002 Geologijos institutas, nuo 2002 Geologijos ir geografijos institutas); 1964–65 Paleontologijos sektoriaus vadovė. Stuburinių paleontologijos draugijos (Jungtinės Amerikos Valstijos) garbės narė (2002).
Moksliniai tyrimai
Svarbiausių tyrimų sritys – Eurazijos šiaurinės dalies silūro ir devono sistemų šarvuotųjų žuvų (Antiarchi), ankstyvųjų primityvių bežandžių (telodontų) ir seniausių kremzlinių (Chondrichthyes) žuvų radiniai, jų pasiskirstymas (aprašė ir apibūdino daugiau kaip 100 naujų rūšių), geologinės koreliacijos (dalyvavo UNESCO kuruojamuose projektuose). Už reikšmingą indėlį į seniausiųjų paleozojaus stuburinių ir Lietuvos silūro–devono stratigrafijos tyrimus bei apibendrinimus skirta J. Dalinkevičiaus premija (2003). Dalyvavo geologinėse (stratigrafijos ir paleontologijos) ekspedicijose į Špicbergeną, Šiaurės Žemę, Taimyrą, Šiaurės Uralą, Šiaurės Kazachiją, Tuvą, Podolę, Baltijos kraštus ir kitur. Pagrindė silūro ir devono sistemų ribą ir patikslino stratigrafiją. Paskelbė daugiau kaip 180 mokslinių straipsnių.
Valentina Karatajūtė-Talimaa
Veikalai
Monografija SSRS ir Špicbergeno silūro ir devono telodontai (1978, rusų kalba). Kitos knygos: Šiuolaikinė paleontologija (1988), Šiaurės Žemės archipelago silūro ir devono stratigrafija (1990), Bežandžiai ir senosios žuvys. Telodontai (2004, visos rusų kalba, su kitais).
Apdovanojimai
J. Dalinkevičiaus premija (2003). A. Giedraičio geologijos fondo garbės ženklas Auksinis geologo plaktukas (2020).
643