Valentinas Masalskis
Masálskis Valentinas 1954 04 11Kaunas, lietuvių aktorius, režisierius.
Išsilavinimas ir vaidmenys Kauno dramos teatre
1976 baigė Lietuvos konservatoriją. 1976–92 vaidino Kauno dramos teatre. 1993 su kitais Kaune įkūrė studiją Menas į šoną (1995–99 Menų sambūris). 8–10 dešimtmetyje reikšmingiausius vaidmenis sukūrė režisieriaus J. Vaitkaus (Piotras – M. Gorkio Paskutinieji, Stančikas – J. Grušo Unija, abu 1978, Juhanas – M. Unto Svarbiausia repeticija, Aleksandras – J. Glinskio Kingas, abu 1980, Kaligula – A. Camus Kaligula 1983, Grišanas – Golgota 1987, pagal Č. Aitmatovą, Atsiskyrėlis, Gustavas, Konradas – A. Mickevičiaus Vėlinės 1990, Migelis Manjara – O. Milašiaus Migelis Manjara 1996), G. Padegimo (Gustavas – A. Strindbergo Kreditoriai 1981, Režisierius – T. Wilderio Mūsų miestelis 1982, Popryščinas – Pamišėlio užrašai 1985, pagal N. Gogolį), kitų režisierių (Hartmanas – Friedricho Karlo Waechterio Į Ašenfeldą 1995, režisierius Tomas Hinterbergeris, Kristoforas 1996) spektakliuose.
Valentinas Masalskis
V. Masalskis (pirmas iš dešinės). Gustavo vaidmuo (A. Strindbergo Kreditoriai 1981, režisierius G. Padegimas, dailininkas A. Jacovskis, © LATGA, 2020; Adolfas – R. Vaidotas, Teklė – J. Onaitytė)
Kino vaidmenys
V. Masalskis. Atsiskyrėlio‑Gustavo‑Konrado vaidmuo (A. Mickevičiaus Vėlinės 1990, režisierius J. Vaitkus, dailininkas J. Arčikauskas, © LATGA, 2020)
Vaidino kino (Špokas – Rungtynės nuo 9 iki 9 1980, režisierius R. Vabalas, Vilius – Vasara baigiasi rudenį 1982, Pernaravičius – Mėnulio Lietuva 1997, abiejų režisierius G. Lukšas, Žmogus – Laisvė 2000, režisierius Š. Bartas, Mafijos vadas – Jonukas ir Grytutė 2003, režisierius V. V. Landsbergis, Profesorius – Dievų miškas 2005, režisierius A. Puipa, Mokyklos direktorius – Triukšmadarys 2014, Sidabrinė gervė 2015, Prezidentas Juozapas Palionis – Nova Lituania 2019, abiejų režisierius Karolis Kaupinis, Pulkininkas – Tvano nebus 2020, režisierius Maratas Sargsyanas) ir televizijos (Karolis – Raudonmedžio rojus 1981, Konstantinas – Žalčio karūna / M. K. Čiurlionis 1986, abiejų režisierius B. Talačka) filmuose. Vaidybai būdinga kuriamų personažų įtaigumas, ekspresyvumas, savitos plastinės raiškos priemonės, raiški kalba.
Režisuoti spektakliai, vaidmenys kitų režisierių spektakliuose
Nuo 20 a. 10 dešimtmečio režisuoja spektaklius, dažnai juose vaidina; svarbesni: P. Handke’s Publikos išplūdimas (1993, 2001), S. Becketto Belaukiant Godo (1995, vaidino Poco), V. Bartulio opera Pamoka (1996, pagal E. Ionesco, vaidino Mokytoją), ...su Goethe’s „Faustu“ (1999, vaidino Faustą), Nuolankioji (2002, pagal F. Dostojevskį, sukūrė Vyro vaidmenį), T. Bernhardo Įpročio jėga (2003, sukūrė Karibaldžio vaidmenį), P. Süskindo Kontrabosas (2005), Tankredo Dorsto, Ursulos Ehler Aš, Fojerbachas (2006, sukūrė Fojerbacho vaidmenį), Marie‑France Marsot Laukim skambučio (2007, sukūrė Žoržo vaidmenį), T. Bernhardo Pasaulio gerintojas (2009, sukūrė Pasaulio gerintojo vaidmenį), Johno Logano Raudona (2018, sukūrė Marko Rothko vaidmenį). Vaidina ir kitų režisierių spektakliuose (Robertas Šusteris – T. Bernhardo Didvyrių aikštė, Autorius – Austerlicas 2020, pagal W. G. Sebaldą, abiejų režisierius K. Lupa, įvairūs vaidmenys – M. Ivaškevičiaus Didis blogis, režisierius Árpádas Schillingas, abu 2015, už vaidybą abiejuose spektakiuose Auksinis scenos kryžius 2016, Režisierius – T. Wilderio Mūsų miestelis 2018, režisierius Darius Rabašauskas, Valentinas – Á. Schillingo Autonomija 2018, įvairūs vaidmenys – Įstrigę 2021, Teisėjas – Barbarai 2023, pagal J. M. Coetzee, visų režisierius Árpádas Schillingas).
V. Masalskis. Karibaldžio vaidmuo (T. Bernhardo Įpročio jėga 2003, režisierius V. Masalskis, dailininkė Renata Valčik, © LATGA, 2020)
2008–2010 dėstė Vilniaus kolegijoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, nuo 2010 dėsto Klaipėdos universitete; profesorius (2010). 2011 įkūrė Klaipėdos jaunimo teatrą (susiklostė iš 2009 Vilniuje įkurtos trupės p.s.), čia režisuoja (Kalnas 2009, Žinia 2010, Už linijos, Gaidos, Just. Marcinkevičiaus Grybų karas, visi 2011, M. Nastaravičiaus Paukštyno bendrabutis 2012, Kita mokykla 2013, Man netinka tavo kostiumas 2014, Miškelis 2022, Justo Tertelio Sudie, idiotai! 2013, Karalius nuogas 2017, pagal H. Chr. Anderseną, Ingmaro Villqisto Helverio naktis 2018, Kreicerio sonata 2021, pagal L. Tolstojų, Mikos Myllyaho Chaosas, J. Cocteau Žmogaus balsas, pagal F. Poulenco monooperą, abu 2023). Režisuoja spektaklius Taško teatre (2017 su kitais įkūrė šį teatra Klaipėdoje): Tu arba tave (2016), Šaltoji širdis (2018, pagal W. Hauffą), Amerika pirtyje (2020, pagal Keturakį), Dovilės Katiliūtės Mitai (2022). V. Masalskio spektakliai filosofiški, juose dažniausiai nagrinėjama menininko ir visuomenės, kūrybos, meno temos, kuriamas specifinis santykis su žiūrovais. Nuo 2017 Sofijos festivalio Kuliuose meno vadovas.
Apdovanojimai
Lietuvos nacionalinė premija (1996). Kristoforas (1996). Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius (2007). B. Dauguviečio auskaras (2010). Auksinis scenos kryžius (2016). Ordino Už nuopelnus Lietuvai Karininko kryžius (2020).
L: D. Šabasevičienė Valentinas Masalskis: Ieškant teatro Vilnius 2010.
1706