Vankãvičius Valentinas 1800 05 25Kaliužicos dvaras (Minsko gubernija) 1842 05 12Paryžius, Lietuvos tapytojas. 1818–24 studijavo Vilniaus universitete (piešimą ir tapybą – pas J. Rustemą). 1825–28 tobulinosi Peterburgo dailės akademijoje (1825 apdovanotas mažuoju, 1826 – didžiuoju sidabro medaliu už aktų piešinius, 1827 – mažuoju aukso medaliu už paveikslą Jauno kijeviečio žygdarbis). Nuo 1829 gyveno Malaja Slepiankos dvare prie Minsko (dabar Minsko dalis). 1839 išvyko į Vokietiją, nuo 1841 gyveno Paryžiuje.
V. Vankavičius. Vaitiekus Puslovskis (aliejus, 1836, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
Tapė daugiausia portretus (Adomas Mickevičius ant Ajudaho uolos 1828, S. Piaseckienės su vaikais, 1837). Kreidele, pastele, itališku pieštuku ir klasikine akvarelės ant dramblio kaulo technika sukūrė portretinių miniatiūrų (G. Kislingo, S. Hornovskienės, visi 1825–35). Sukūrė religinių ir alegorinių kompozicijų, istorinių paveikslų (Napoleonas prie laužo 1834). Šv. Severino bažnyčiai Paryžiuje nutapė Aušros Vartų koplyčios paveikslo Švč. Mergelė Marija kopiją (1841). Kūrybai būdinga romantizmo bruožai. Kūrinių turi A. Mickevičiaus literatūros muziejus Varšuvoje, Krokuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Varšuvos nacionalinis muziejus. 1999 Vilniuje surengta V. Vankavičiaus jubiliejinė paroda. Nuo 2000 Vankavičių dvaro sodyboje Minske veikia V. Vankavičiaus muziejus.
86