Valerian Sidamon-Eristavi

Sidamon-Eristavi Valerian (Valerijanas Sidamònas-Eristãvis) 1889 06 20Kvareli (Kachetijos regionas) 1943 06 29Tbilisis, gruzinų tapytojas, scenografas. Scenografijos Gruzijoje vienas pradininkų. 1907–1915 mokėsi Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje (pas A. Archipovą, A. Vasnecovą). 1915 grįžęs į Gruziją iš pradžių dirbo piešimo mokytoju Kachetijoje, vėliau persikėlė į Tbilisį. Čia aktyviai dalyvavo Gruzijos dailininkų draugijos veikloje, kūrė iliustracijas laikraščiui Sakartvelo (karikatūras, alegorines, buitines, istorines kompozicijas). 1918–1925 dirbo dailininku scenografu Rustaveli teatre Tbilisyje (apipavidalino Lope’s de Vegos Avių šaltinį 1922, Z. Antonovo Saulės užtemimą Gruzijoje 1923); sukūrė scenovaizdžių ir Operos ir baleto teatro spektakliams (J. Strausso Čigonų baronui 1935). V. Sidamono‑Eristavi scenovaizdžiai lakoniški, bet raiškūs, juose meistriškai naudojamas apšvietimas. Nuo 1930 dėstė Gruzijos dailės akademijoje. Nutapė portretų (Autoportretas, 2 dešimtmečio pabaiga–3 dešimtmečio pradžia), romantizuotų, herojiškų istorinės tematikos paveikslų (Karalienė Tamara, Pirmoji Iraklijaus II kova su lezginais, abu 2 dešimtmečio pabaiga). 3 dešimtmetyje V. Sidamono‑Eristavi kūrybos tematika ir stilistika pasikeitė: būdinga to laikotarpio siužetai (industrializacija, kita), natūralistinė tapysena (socialistinio realizmo įtaka). Dirbo ir kino dailininku.