Briusov Valerij (rus. Валерий Брюсов, Valerijus Briùsovas) 1873 12 13Maskva 1924 10 09Maskva, rusų poetas, literatūros kritikas, vertėjas. Vienas žymiausių rusų simbolizmo literatūros atstovų. A. Briusovo brolis.
Išsilavinimas ir veikla
Valerij Briusov
1899 baigė Maskvos universitetą. Bendradarbiavo literatūrinėje spaudoje (žurnale Russkij archiv), 1899 su S. Poliakovu įsteigė leidyklą Skorpion. 1904–09 redagavo simbolistų žurnalą Vesy. 1914 kaip karo korespondentas lankėsi Lietuvoje. Po Spalio perversmo 1917 palaikė bolševikų politiką, dirbo sovietų kultūros įstaigose. 1920 įstojo į Rusijos komunistų partiją. 1921 suorganizavo Aukštąjį literatūros ir meno institutą, buvo jo rektorius. Bendravo su J. Baltrušaičiu. 1894–95 išleido tris rinkinius Rusų simbolistai (Russkije simvolisty, juos sudaro paties V. Briusovo ir kitų poetų eilėraščiai). Tai pirmoji kolektyvinė rusų modernizmo deklaracija. V. Briusovas simbolizmą laikė literatūros mokykla, siekiančia tobula forma išreikšti subtiliausius žmogaus jutimus, atskleisti akimirkos grožį, skelbė radikalias literatūros atnaujinimo nuostatas, propagavo prancūzų simbolistus.
Kūryba
Ankstyvieji eilėraščiai (rinkiniai Chefs d’oeuvre 1895, Me eum esse 1897) pasižymi šokiruojančiais alogiškais vaizdiniais, egzotika, ekscentriškumu.
Vėlesnėje kūryboje (eilėraščių rinkiniai Tertia vigilia 1900, Urbi et orbi 1903, Vainikas 1906, Visos melodijos / Vse napevy 1909, Šešėlių veidrodis / Zerkalo tenej 1912) vyrauja istoriniai, mitologiniai ir miesto motyvai, plastiški vaizdai, deklamacinis stilius derinamas su filosofiniais apmąstymais, ryšku 20 amžiaus istorinės katastrofos nuojauta.
Parašė istorinės tematikos romanų Ugnies angelas / Ognennyj angel 1908, Pergalės altorius / Altar' pobedy 1911, Nugalėtasis Jupiteris / Jupiter poveržennyj, išleistas 1934, nebaigtas), futurologinių prozos kūrinių, dramų. Apysakų ir novelių rinkinyje Naktys ir dienos (Noči i dni 1913) žymu kasdienybės motyvai, psichologiškumas. 1916 išleido karo tematikos ir peizažinių eilėraščių rinkinį Septynios vaivorykštės spalvos (Sem' cvetov radugi); jame išspausdinta ir eilėraščių apie Vilnių.
Trečiojo dešimtmečio poetinėje kūryboje (rinkiniai Paskutinės svajos / Poslednie mečty 1920, Akimirka / Mig, Toliai / Dali, abu 1922) gausu eilėraščių, šlovinančių revoliuciją, jos vadus, sovietų valdžią. Paskelbė literatūrinių esė ir recenzijų (rinkinys Tolimieji ir artimieji / Daljokie i blizkie 1912), straipsnių apie A. Puškino kūrybą, parašė studiją Trumpas eilėtyros kursas (Kratkij kurs nauki o stiche 1919).
Vertimai
Išvertė J. W. Goethe’s, G. Byrono, É. Verhaereno, P. Verlaine’o, M. Maeterlincko kūrinių, armėnų poetų eilėraščių (antologija 1916).
Su M. Gorkiu parengė ukrainiečių, latvių, suomių poezijos rinkinius (juose daug V. Briusovo išverstų kūrinių).
Lietuvių kalba V. Briusovo eilėraščių vertimus periodinėje spaudoje pradėta skelbti 1909, išleistas rinkinys Poezija (1961).
253