Fokin Valerij (rus. Валерий Фокин; Valerijus Fòkinas) 1946 02 28Maskva, rusų teatro režisierius, scenografas, pedagogas. 1970 baigė B. Ščiukino teatro mokyklą Maskvoje. 1970–85 teatro Sovremennik režisierius, 1985–91 – M. Jermolovos teatro (abu Maskvoje) vyriausiasis režisierius. 1975–79 dėstė A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje, nuo 10 dešimtmečio dėsto Europos ir Azijos šalių aukštosiose mokyklose.
1990–94 Tarptautinio M. Jermolovos teatro centro vadovas. 1991 Maskvoje su kitais įkūrė V. Mejerholdo centrą, iki 2011 jo meno vadovas ir generalinis direktorius, nuo 2011 prezidentas. Nuo 2003 Aleksandros teatro Sankt Peterburge meno vadovas ir direktorius. Režisavo daugiau kaip 80 spektaklių; svarbesni: M. Roščino Valentinas ir Valentina (1971), A. Vampilovo Provincijos anekdotai (1973), Ir nueisiu, ir nueisiu!.. (1976, pagal F. Dostojevskį), N. Gogolio Revizorius (1983, 2002), Vedybos (2008), A. Buravskio Kalbėk... (1986, pagal V. Ovečkiną), Kvietimas į egzekuciją (1989, pagal V. Nabokovą), Numeris NN miesto viešbutyje (1994), Apsiaustas (2004, abu pagal N. Gogolį), Metamorfozė (1995, pagal F. Kafką), Dar Van Goghas... (1998). Režisavo spektaklių užsienio šalyse, sukūrė scenografijų daugeliui savo režisuotų spektaklių. Europos teatro premija (2018).
Valerij Fokin