Uibopuu Valev (Valevas Ùibopū) 1913 10 19Vana-Antsla (Võrumos apskr.) 1997 03 18Lund (Švedija), estų rašytojas. Dr. (1967). 1943 pasitraukė į Suomiją, nuo 1944 gyveno Švedijoje. 1954–70 Estų rašytojų kooperatyvo Lunde pirmininkas. 1958 baigė Lundo universitetą (filosofiją). 1971–80 Suomių–ugrų instituto Helsinkyje direktorius. Novelėse (rinkiniai Paukščiai narvuose / Linnud puuris 1946, Gaila praėjusių laikų / Kahju läinud ae ga dest 1949, Amžinas kaimas / Igavene küla 1956, Mozaika / Mosaik 1962, Toselli serenada / Toselli serenaad 1982, rinktinėje Pasikeitęs pasaulis / Muutunud maailm 1997) vyrauja prisiminimai apie tėvynę, karo laikų, gyvenimo svetur, žmonių santykių temos. Romane Niekas mūsų negirdi (Keegi ei kuule meid 1948 31992) aprašoma Estijos provincijos miestelio gyvenimas iki 1940 ir prieškario sovietinės okupacijos laikotarpiu. Romane Keturios liepsnos (Neli tuld 1951) vaizduojamas dramatiškas jūreivio gyvenimas, bandoma simboliniais vaizdais išreikšti emigrantų likimą ir jų kasdienybę. Subtilia veikėjo vidinio pasaulio analize išsiskiria geriausiu laikomas autoriaus kūrinys – romanas Troškulys (Janu 1957). Emigracijoje gyvenančių žmonių identiteto ieškojimas atsispindi romanuose Markaus pasikeitimai (Markuse muutumised 1961), Klodai (Lademed 1970). Kūryba ir mokslinė veikla turėjo daug įtakos Estijos kultūros ir literatūros plėtotei.
1556