valià, asmens gebėjimas konkrečioje situacijoje sąmoningai pasirinkti tam tikrą priimtiną elgesio variantą. Jei asmuo veikia nesąmoningai, tai yra neturi valios laisvės, jis negali atsakyti už padarytą veiką. Civilinėje teisėje valios turėjimas pabrėžiamas sudarant įvairius sandorius (sudarant vienašalį sandorį būtina vienos šalies, dvišalį – dviejų šalių, daugiašalį – trijų ir daugiau šalių suderinta valia), santuoką (santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia), testamentą (testatorius testamentą sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo), atsirandant valdymo teisei (užvaldant daiktą turi būti išreikšta asmens valia turėti tą daiktą kaip savą), apribojant nuosavybės teisę (reikalinga paties savininko valia ar teismo sprendimas), suteikiant pacientui informaciją apie galimus gydymo būdus, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes (paciento valia turi būti aiškiai pareikšta ir patvirtinta parašu).
Valios terminas vartojamas apibrėžiant fizinio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos aspektus (fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą valstybėje, jei jis čia savo valia įkuria ir išlaiko vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą). Baudžiamojoje teisėje atsakomybėn traukiamas asmuo, jei nusikalstamą veiką padarė sąmoningai, laisva valia. Asmens valios sąvoka turi pagrindinę reikšmę formuojant nepakaltinamumo, riboto pakaltinamumo, kaltės institutus.
1431