Valiancina Koutun
Koutùn Valiancina (bltr. Валянціна Коўтун), tikr. Valiancina Novik (bltr. Новік) 1946 04 06Dzemiachai (Gomelio sr.) 2011 04 30Pinskas, baltarusių rašytoja. Filol. m. kand. (1979). 1964–69 studijavo filologiją Lvovo ir Baltarusijos valstybiniuose universitetuose, dirbo mokytoja. 1970–76 dirbo laikraštyje Sel′skaja gazeta, 1979–81 ir nuo 1990 – žurnale Polymia, 1982–90 – leidykloje Junactva. Poezijoje (eilėraščių rinkiniai Spalvoti irklai / Kaljarovyja vesly 1971, Metronomas / Metranom 1985, Lapai tau / Listy da cjabe 1988) vaizduojami žmonių tarpusavio santykiai, šiuolaikinės visuomenės dorovinių nuostatų ir liaudies tradicijų ryšys, yra tautosakos elementų. Poemose Žaibui lūžtant (Na zlome malanki 1981), Alaizos teismas (Sud Alaizy 1985), romane Gailestingumo kryžius / Kryž milasernasci 1996, lietuvių kalba 1997) vaizduojama baltarusių rašytojos Ciotkos asmenybė ir veikla. Parašė knygų vaikams (Sekame pasaką / My robim kazku 1983, Linksmasis zoologijos sodas / Vjasely zaasad 1986), literatūros mokslo veikalų (knyga Liaudiško žodžio šviesa: Baltarusių liaudies dainos poetinė dermė / Svjatlo narodnaga slova: Paetyčny lad belaruskaj narodnaj pesni 1984), apsakymų (rinkinys Auksinė putino kekė / Kalinavaja gronka zalataja 1988).
176