validumas

validùmas (lot. validus – stiprus), psichologijoje – eksperimentų ir psichologinio matavimo priemonių (daugiausia testų) kokybės kriterijus; jų tinkamumas, adekvatumas. Eksperimentinėje psichologijoje skiriama vidinis (nusako, kiek teisinga išvada apie nepriklausomo kintamojo, tai yra veiksnio, kuriuo manipuliuoja eksperimentuotojas, sąsają su priklausomu kintamuoju, tai yra veiksniu, kuris priklauso nuo tų manipuliacijų) ir išorinis (rodo, kiek tiriamoji situacija atitinka realiąją) validumas. Eksperimentas išoriškai validus, kai tam tikro eksperimentinio poveikio efektas gali būti pagrįstai išplečiamas kitomis salygoms. Be vidinio validumo eksperimentas neturi mokslinės vertės. Absoliutus vidinis ir išorinis validumas neįmanomas, nes neįmanoma atlikti visais atžvilgiais nepriekaištingą eksperimentą ir eksperimento sąlygos negali visiškai atitikti realių sąlygų. Psichodiagnostikoje skiriama testų konstrukto, turinio, kriterinis (arba empirinis) validumas. Konstrukto validumas yra testo tinkamumas įvertinti tokią psichikos sritį, kuri nusakoma abstrakčia teorine sąvoka (pavyzdžiui, intelektas, introversija). Turinio validumas yra testo užduočių turinio tinkamumas, rodantis, ar adekvačiai parinktos testo užduotys iš visos jų populiacijos, ar tinkamos jų proporcijos. Kriterinis validumas parodo, kiek testo rezultatai atitinka tiriamąją savybę, nuspėja jos kitimą; jis nustatomas pagal tai, kiek testo rezultatai atitinka išorinį kriterijų. Išoriniu kriterijumi gali būti įvairūs nuo testo nepriklausomi ir patikimi matuojamo dalyko rodikliai, pavyzdžiui, ekspertų vertinimai, medicininė diagnozė, kiti testai. Kriterinis validumas gali būti paralelinis (kriterijaus matas ir testo rezultatai gaunami tuo pačiu metu) ir prognostinis (testo rezultatai lyginami su vėliau išmatuotais išorinių kriterijų rezultatais), dažniausiai išreiškiamas koreliacijos koeficientu, rodančiu kriterijaus ir testo rezultatų ryšį.