valiùtinė interveñcija, centrinio banko operacija valiutų rinkoje, kai jis dideliais kiekiais perka ar parduoda užsienio valiutą už nacionalinę valiutą. Devizų politikos atmaina.
Valiutinės intervencijos atliekamos siekiant šalies ūkio interesais palaikyti, padidinti ar sumažinti nacionalinės ar užsienio valiutos kursą, sumažinti jo svyravimus, kitaip paveikti valiutų rinką, reguliuoti centrinio banko oficialiąsias tarptautines atsargas. Nacionalinės valiutos kursui padidinti centrinis bankas parduoda užsienio valiutą, o jam sumažinti (pavyzdžiui, kai valstybė siekia tokiu būdu skatinti eksportą) – perka.
Pagal poveikį pinigų kiekiui apyvartoje skiriamos vadinamosios nesterilizuotos (pakeičia pinigų kiekį apyvartoje) ir vadinamosios sterilizuotos (jo nepakeičia, nacionalinės valiutos pirkimą ar pardavimą kompensuodamos atvirkštine operacija – tokio pat nacionalinės valiutos kiekio pardavimu ar pirkimu siekiant išvengti infliacijos) valiutinės intervencijos, pagal operacijos laiką – valiutinės intervencijos dienos sandorių rinkoje (spot rinka) ir ateities sandorių (būsimieji sandoriai) rinkoje, pagal atvirumą – tiesioginės (vykdomos atvirai, centrinio banko vardu) ir netiesioginės, arba paslėptosios (jas centrinio banko pavedimu vykdo komerciniai bankai) valiutinės intervencijos. Kelių valstybių centriniai bankai kartu taip pat gali vykdyti valiutines intervencijas bendraisiais šių šalių interesais.
Valiutinės intervencijos pradėtos vykdyti 19 amžiuje Austrijoje‑Vengrijoje ir Rusijoje.
1583