valiùtos ãtsargos, tarptautnės valiùtos ãtsargos, ùžsienio valiùtos ãtsargos, valiùtos rezevai, šalies konvertuojamų užsienio valiutų atsargos, laikomos centriniame banke, kitose finansų institucijose ir užsienio šalių kredito įstaigose.
Valiutos atsargos daugiausia laikomos pagrindinėmis pasaulio rezervinėmis valiutomis – Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais (2016 – daugiau kaip 60 % pasaulio valiutos atsargų), eurais (apie 20 %), Didžiosios Britanijos svarais sterlingų (apie 5 %), Japonijos jenomis, Šveicarijos frankais, taip pat Tarptautinio valiutos fondo specialiosiomis skolinimosi teisėmis.
Valiutos atsargos sudaro užsienio valiutomis išreikšti vertybiniai popieriai, šių valiutų banknotai ir monetos, centrinio banko lėšos užsienio šalių centriniuose bankuose ir kitose finansų įstaigose, atsargos Tarptautiniame valiutos fonde, kitos visuotinai pripažįstamos tarptautinės atsargos, išskyrus auksą.
Valiutos atsargos kaip valstybės santaupos naudojamos jos tarptautiniams atsiskaitymams vykdyti, išleistai į apyvartą nacionalinei valiutai padengti ir jos kursui reguliuoti vykdant valiutines intervencijas, mokėjimų balanso deficitui padengti, užsienio skolai grąžinti, kilus valiutos krizėms ir atsiradus kitiems ekonominiams sunkumams.
Valiutos atsargų struktūrą lemia nacionalinės valiutos kurso režimas (kai jos kursas fiksuotas, valiutos atsargos daugiausia laikomos ta valiuta, su kuria susietas nacionalinės valiutos kursas), užsienio prekybos, kitų tarptautinių finansinių srautų ir užsienio skolos struktūra. Valiutos atsargų dydis gali būti siejamas su šalies importo verte per kelis mėnesius (kad valstybė turėtų lėšų užsienio valiuta sumokėti už importą) ar užsienio skolos aptarnavimo pinigų srautais (pvz., per artimiausius 2 metus). Didžiausias valiutos atsargas turinčios valstybės pateiktos lentelėse (Tarptautinio valiutos fondo duomenys).
1
2
3
2295