valiùtų rinkà, rinka, kurioje prekiaujama užsienio valiutomis ir jomis išreikštais mokėjimo dokumentais (čekiais, vekseliais, pašto perlaidomis, akredityvais ir kitais). Valiutų rinka per įvairių šalių bankų korespondentinius ryšius aptarnauja tarptautinius atsiskaitymus ir garantuoja, kad jie būtų įvykdyti laiku. Nacionalinė valiutų rinka vadinama laisva, kai šalies vyriausybė neriboja operacijų su užsienio valiutomis, ir nelaisva, kai jos ribojamos (pavyzdžiui, kai jas gali vykdyti tik valstybiniai bankai ir kitos įgaliotos organizacijos pagal valiutų oficialiuosius kursus; šiomis sąlygomis beveik visada atsiranda ir nelegali valiutų rinka). Pasaulinė valiutų rinka 21 amžiaus pradžioje yra didžiausia ir likvidžiausia finansų rinkos dalis, jos apyvarta per dieną sudaro apie 4000 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, iš jų apie 2500 mlrd. – su užsienio valiutų išvestinėmis priemonėmis. Valiutų prekybos svarbiausi centrai: Europoje – Londonas, Ciurichas, Frankfurtas prie Maino, Jungtinėse Amerikos Valstijose – Niujorkas, Čikaga, Los Andželas, Azijoje – Tokijas, Singapūras, Honkongas. 21 amžiaus pradžioje daugiau kaip 36 % valiutų pasaulinės prekybos vyksta Didžiojoje Britanijoje, daugiau kaip 17 % – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Valiutų rinka apima ir valiutų biržų veiklą, bet dauguma sandorių sudaroma užbiržinėje rinkoje. Valiutų rinkos dalyviai bendrauja naudodamiesi naujausiomis informacinėmis ir ryšių technologijomis, kurios sieja bankus ir brokerių įmones. Svarbiausi dalyviai – komerciniai bankai, kiti – eksportuojančios ir importuojančios įmonės, investicinės, draudimo bendrovės, centriniai bankai, investiciniai fondai, valiutų brokeriai, fiziniai asmenys. Per didesnius valiutų rinkos dalyvius (bankus ir kitas finansų institucijas) joje gali veikti ir smulkieji šių institucijų klientai, todėl valiutų rinka yra dviejų lygių: tarpbankinė (didmeninė) ir klientų (mažmeninė). Pasaulinė tarpbankinė valiutų rinka pradėjo kurtis 1971 atsisakius fiksuotų valiutų kursų sistemos, kiekvienas jos dalyvis gali gauti informaciją apie joje vykstančius pokyčius ir prekiauti visą parą. Pasaulinėje valiutų rinkoje dažniausiai prekiaujama trimis valiutų poromis: Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio ir euro (doleriai parduodami ar perkami už eurus; 2010 šie sandoriai sudarė 28 % visos valiutų rinkos apyvartos), Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio ir Japonijos jenos (14 %), Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio ir Didžiosios Britanijos svaro sterlingų (9 % visos apyvartos). Daugiau kaip 80 % valiutų rinkos sandorių yra spekuliaciniai (siekiama gauti pelno iš valiutų kursų kitimo), kiti – prekybiniai, investiciniai, apsidraudimo (siekiama apsidrausti nuo valiutinių ir kitų rizikų) ir reguliuojantieji (valiutinės intervencijos, kiti centrinių bankų ir vyriausybių veiksmai, kuriais reguliuojama valiutų rinka).
2295