Valkiniñkai, miestelis Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, 26 km į šiaurės rytus nuo Varėnos; seniūnijos, parapijos centras. 213 gyventojų (2021). Miestelis įsikūręs tarp Vainabalio, Valkininkų miškų. Per Valkininkus teka Merkys. Pro miestelį eina Vilniaus–Druskininkų plentas. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. Paštas, Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro filialas, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyrius, Varėnos kultūros centro filialas, biblioteka (nuo 1952). Prie miestelio yra Santakio miško pažintinis takas.
Valkininkų herbas
Architektūra
Miestelis savaiminės raidos, raiškaus spindulinio plano, iš esmės susidariusio 16 a., tūrinė erdvinė kompozicija susidarė iki 19 a. pabaigos. Centre – keletas mažų kvartalų, 4 pagrindinių gatvių sankryžoje yra ilgoka netaisyklingo piltuvo pavidalo aikštė. Senamiestyje vyrauja 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės mediniai vienaukščiai pastatai, dauguma gyvenamųjų namų stovi galu į aikštę. Gatvėse gausu želdinių.
Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia Valkininkuose (1823–37, 1898 išplėsta)
Romantizmo laikotarpio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (1823–37, 1898 išplėsta), fasaduose – 5 medinės barokinės skulptūros (18 a.), yra varpas (nuliedintas 1867), vertingų 18 a. antros pusės–19 a. paveikslų, monstrancija (19 a.), barokinė taurė (18 amžius).
2271
Istorija
Žinomi nuo 14 amžiaus. Buvo didžiųjų kunigaikščių medžioklės pilis. 1418 minimas Valkininkų dvaras ir miestelis, 1503 – valsčius, 1516 – miestas. 16 a. pradžioje įsteigta parapija. 1529–67 Valkininkai minimi neprivilegijuotųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų sąrašuose. 1551 įkurta šaunamųjų ginklų kalykla (sunaikinta 1655). 1571 gavo Magdeburgo teisę (pakartota 1723, 1792). 1601 buvo 144 dūmai. 1608 ar 1609 įsteigtas pranciškonų vienuolynas (1832 uždarytas, 1839 paverstas kareivinėmis, 1941–44 buvo nacių Vokietijos karo belaisvių stovykla).
Valkininkai labai nukentėjo per 17 a. vidurio, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų vidaus karus (1700 sudaryta Valkininkų konfederacija), 1706 Švedijos ir Rusijos kariuomenių kautynes, prancūzmetį (1812). 17 a. pirmoje pusėje ėmė kurtis žydai, 18 a. pabaigoje pastatyta medinė sinagoga (1801 perstatyta, 1941 sudegė). Nuo 1777 veikė parapinė mokykla, 19 a. viduryje įsteigta valdinė pradžios mokykla.
1863 Valkininkus buvo užėmę sukilėliai, vyko jų susirėmimas su Rusijos imperijos kariuomene. 1875 leisti 6 prekymečiai. 1884 buvo vaistinė, 1887 – ligoninė. 1884–92 Valkininkuose kunigavo S. Gimžauskas. 19 a.–20 a. pirmoje pusėje Valkininkai buvo valsčiaus, 1939–40 – apskrities centras. 1910 įvyko pirmas viešas vaidinimas. 1920–39 okupuoti Lenkijos. 1941 09 27 nacių Vokietijos okupacinės valdžios nurodymu Eišiškėse sušaudyta Valkininkų žydų 105 šeimos (apie 400 žmonių). 1945–46 apylinkėse veikė Geležinio Vilko, vėliau – Merkio rinktinės partizanai. Sovietų okupacijos metais Valkininkai buvo apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 1993 patvirtintas Valkininkų herbas. 1765 buvo 272, 1790 – 949, 1841 – 1516, 1897 – 2619 (1126 žydai), 1919 – 1244, 1931 – 1596, 1959 – 769, 1970 – 410, 1979 – 1082, 1989 – 264, 2001 – 238, 2011 – 229 gyventojai.
Valkininkai (2023)
Valkininkai