Valk kautỹnės, Lietuvos partizanų ir NKVD kariuomenės kautynės 1945 05 12 Šakių apskrities Lekėčių valsčiaus miško Valkų kalvose, 9 km į vakarus nuo Lekėčių.
1944 rudenį vengdami mobilizacijos į SSRS kariuomenę vietos gyventojai Sutkų kaimo apylinkių Sutkų–Lekėčių miške, Žiegždrio upelio vingio juosiamoje vadinamojoje Valkų aukštumėlėje, įsirengė talpius, geležinėmis krosnelėmis šildomus bunkerius. Pavasarį čia įsitvirtino Lietuvos laisvės armijos bataliono, vadovaujamo J. Valčio, partizanai. Ketindami kuo ilgiau priešintis ir norėdami užsitikrinti galimybę prasiveržti iš priešo apsupties jie išsikasė gynybinius apkasus. 1945 kovo ir balandžio mėnesį Valkose stovyklavo apie 150 partizanų.
1945 gegužės pradžioje NKVD Šakių apskrities skyrius, gavęs informacijos apie partizanų dislokacijos vietas Barzdų, Jankų ir Paežerėlių valsčiuose, 05 06 šiose apylinkėse pradėjo vykdyti karines operacijas. 05 12 Valkų miško kalvą, kurioje tuo metu buvo apie 60 partizanų stovykla, apsupo ir puolė apie 250 NKVD pasienio kariuomenės kareivių. Partizanams vadovavo J. Valtys ir jo pavaduotojas Pranas Runas‑Gintaras (1916 09 17–1951 06 16). Atkaklios kautynės vyko visą dieną. Partizanai pirmąją puolimo bangą atrėmė kulkosvaidžių ugnimi iš apkasų, tačiau NKVD pajėgos netrukus vėl pradėjo puolimą. Dienos pabaigoje partizanams pavyko iš apsupties prasiveržti, bet vėliau dalis atsitraukusiųjų NKVD kariuomenės buvo apsupti Staliorių ir Rugienių kaimų apylinkėse, kur žuvo 18 partizanų. Pagal NKVD Šakių apskrities skyriaus ataskaitą, Valkų kautynėse žuvo 52 partizanai (dalis kautynių vietoje, kiti persekiojami priešo). Pasak liudininkų, per kautynes buvo nukauta 78 NKVD kareiviai, žuvo 19 partizanų (pagal NKVD ataskaitą, 05 06–18 Šakių apskrityje iš viso nukauta 115 partizanų).
dalis buvusios partizanų stovyklos su paminklu (Valkų miškas, Šakių rajono savivaldybė)
paminklas Valkų kautynėse žuvusiems 24‑iems partizanams (Valkų miškas, Šakių rajono savivaldybė)
Valkų kautynėse žuvusių partizanų palaikai buvo palikti vietoje, žuvusiųjų artimieji kai kuriuos slapta palaidojo Staliorių ir Gerdžių kaimų (dabar Lukšių seniūnija), t. p. Sutkų kaimo (dabar Kriūkų seniūnija) kapinėse, kiti buvo užkasti žūties vietoje. Kautynių vietoje pastatytas kryžius (autorius ir pastatymo data nežinoma), 1990 – paminklas (autorius Vytautas Janulevičius).
paminklo atminimo lenta
kryžius Valkų kautynėse žuvusiems dviem partizanams (Valkų miškas, Šakių rajono savivaldybė)
L: Suvalkijos kovų aidai / sud. V. Šemeta Kaunas 1995; A. Vilutienė, J. Sajauskas Ištark mano vardą Vilnius 1999; E. Guoga‑Glaudys Išėjo broliai tėvynės ginti, B. Ulevičius Kapitono Jurgio Valčio laisvės kovotojai Šakių aps. / Laisvės kovų archyvas nr. 25 1999; B. Runaitė‑Šidlauskienė Tau, mano Tėvyne Kaunas 2005; Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos Vilnius 2008.
Valkų mūšis
2737