válsas (pranc. valse < vok. Walzer), pramoginis šokis. Muzikinis metras 3/4. Tempas vidutinis. Šokamas poromis. Atsirado 18 a. antroje pusėje iš austrų ir vokiečių šokio lendlerio. 19 a. kompozitoriai J. F. K. Lanneris, J. Straussas (tėvas) ir J. Straussas (sūnus) ištobulino valso formą; paplito Vienos valsas (16 taktų, nekintamo tempo, 2 pas; vienas populiariausių kūrėjų – É. Waldteufelis). 19 a. viduryje išpopuliarėjo laisvesnio tempo prancūzų valsas. 19 a. pabaigoje susiklostė lėtasis valsas (Jungtinėse Amerikos Valstijose vadinamas bostonu, Europoje – anglų valsu). 20 a. viduryje valsas ir Vienos valsas buvo įtraukti į standartinių pramoginių šokių oficialiąją programą.
Koncertinių valsų sukūrė F. Schubertas, R. Schumannas, J. Brahmsas, C. M. von Weberis, F. Chopinas, M. Glinka, F. Lisztas, A. Glazunovas, S. Prokofjevas, M. Ravelis. Valsų yra H. L. Berliozo, P. Čaikovskio simfonijose, Ch. Gounod, G. Verdi, G. Puccini, R. Strausso operose, L. Delibes’o, P. Čaikovskio baletuose. Dar populiarių valsų sukūrė J. Sibelius, A. Chačiaturianas.
Lietuvoje valsas šokamas nuo 19 a. vidurio. Buvo paplitę keletas variantų (valčikas, didvalsis, apvalcius). Scenai valsų sukūrė choreografai J. Gudavičius, J. Lingys, R. Tamutis.