valstiẽčių kãsos Lietuvoje pradėtos steigti 18 a. antroje pusėje privačiuose dvaruose, greta jau įsteigtų atsarginių javų sandėlių – magazinų.
Valstiečių kasos šelpė valstiečius nederliaus, stichinių nelaimių, ligos atvejais. Prijungus Lietuvą prie Rusijos imperijos 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje steigtos ir valstybiniuose dvaruose. Jų piniginį kapitalą sudarė kasmetinė dvaro administracijos nustatyto dydžio rinkliava, imama iš valstiečių pinigais, linais ar panaudojant dalį už magazino atsargas įsigytų lėšų (pvz., po pūdą prekinių grūdų, kitur – po 8 rublius sidabru). Paskolos iš valstiečių kasų buvo duodamos už 2–5 % per metus; valstybiniuose dvaruose nuskurdusiems valstiečiams buvo leidžiama teikti paskolą veltui ar nereikalauti už ją procentų. Po 1861 kasos perėjo valstiečių žinion.
Išnyko iki I pasaulinio karo.
2871