valstiečių reforma

valstiẽčių refòrma, 1864 Lenkijos Karalystėje (jai priklausė ir Užnemunė) Rusijos imperijos valdžios įvykdyta agrarinė reforma. Pagal 1807 Varšuvos kunigaikštystės konstituciją valstiečių baudžiavinė priklausomybė jau buvo panaikinta, bet žemę jie tebenuomojo iš dvarininkų, daugelis vis dar ėjo lažą. Reforma buvo rengiama 1863–64 sukilimo sąlygomis, tad buvo radikalesnė ir valstiečiams palankesnė nei 1861 reforma. 1864 03 02 potvarkiu valstiečiams leista be išpirkos (bet įvedant nemažą mokestį) nuosavybės teisėmis valdyti reformos paskelbimo metu dirbamą žemę, t. p. suteikta teisė atgauti žemę, atimtą per paskutinius 18 m.; ginčams spręsti nustatytas 3 m. laikotarpis. Žemės gavo ir bežemiai valstiečiai, miestelių gyventojai (iš valstybinių, bažnytinių, tuščių ar kitų žemių). Valstiečiams palikti visi iki tol dvaruose buvę servitutai (ganyklos, miškai), gyvasis ir negyvasis inventorius. Panaikintos visos valstiečių prievolės dvarininkams, nutrauktos bylos dėl valstiečių nesumokėtų mokesčių. Panaikinta dvarininkų jurisdikcija (vaitavimas). Po valstiečių reformos ir toliau vyravo dvarininkų žemėvalda (dvarininkams priklausė 10,6 mln. margų žemės, valstiečiams – 7,2 mln.), daugelis valstiečių buvo ekonomiškai priklausomi nuo dvarininkų, bet ši reforma sudarė sąlygas kaime sparčiau plėtotis kapitalistiniams santykiams. Užnemunėje jie plėtojosi sparčiau nei kitur Lietuvoje, dėl geresnių ekonominių ir kultūrinių sąlygų čia pradėjo formuotis valstietiškos kilmės lietuvių inteligentija.