valstýbės atstovãvimas, kompetentingų valstybės institucijų ir pareigūnų veikla, pasireiškianti valstybės valios, interesų, pozicijos kokiu nors klausimu formulavimu santykių su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis srityje. Dažniausiai be specialių įgaliojimų valstybei atstovauja valstybės vadovas (prezidentas, karalius), vyriausybės vadovas ir užsienio reikalų ministras. Valstybės atstovavimo specialiosios institucijos yra diplomatiniai atstovai, specialiųjų misijų vadovai, atstovai prie tarptautinių organizacijų. Pagal 1975 Vienos konvenciją dėl valstybių atstovavimo jų santykiuose su universaliomis tarptautinėmis organizacijomis (Lietuvoje įsigaliojo 1991) valstybių narių atstovybės tarptautinėse organizacijose vadinamos nuolatinėmis atstovybėmis, kitų valstybių – nuolatinėmis stebėtojo misijomis, valstybių narių laikinos institucijos vadinamos delegacijomis, kitų valstybių – stebėtojo delegacijomis.
Lietuvoje pagal Konstituciją (1992) užsienio valstybėse ir tarptautinėse organizacijose valstybės atstovavimo funkcijas vykdo prezidentas, ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras, t. p. diplomatiniai atstovai (2017 Lietuva užsienyje turėjo 91 ambasadą, 11 konsulatų). Savo nuolatines atstovybes Lietuva turi prie daugiau kaip 10 tarptautinių organizacijų (pvz., Europos Tarybos, Jungtinių Tautų, NATO, UNESCO).
2271