Valstýbės dūmà (Gosudarstvennaja duma), Rusijos imperijos patariamoji atstovaujamoji įstatymų leidybos institucija, veikusi 1906–17. Svarstė įstatymų projektus (vėliau juos nagrinėjo Valstybės taryba ir tvirtino imperatorius). Imperatorius skelbė Valstybės dūmos rinkimus ir turėjo teisę ją paleisti.
Įsteigimas ir rinkimų teisė
Įsteigti parlamentą buvo vienas 1905–07 revoliucijos reikalavimų. 1905 08 19 imperatorius Nikolajus II paskelbė manifestą, kuriuo numatė sušaukti patariamąją įstatymų leidybos instituciją (Bulygino dūma). 1905 10 30 Spalio septynioliktosios manifestu pažadėta sušaukti Valstybės dūmą, kuri turėtų teisę leisti įstatymus. 1905 12 sudarytos keturios rinkėjų kurijos: žemvaldžių (1 rinkėjas nuo 2000 gyventojų), miestiečių (1 nuo 4000), valstiečių (1 nuo 30 000) ir darbininkų (1 nuo 90 000). Rinkimų teisės neturėjo moterys, studentai, kariškiai.
Valstybės dūmos veikla
Įsteigus Valstybės dūmą Rusijos valstybinė santvarka įgavo konstitucinės monarchijos bruožų. I dūma (1906 05 10–07 21) buvo paleista dėl nesutarimų agrariniu klausimu. P. Stolypinui pareikalavus, kad būtų panaikinta socialdemokratų frakcijos deputatų, kurie, jo teigimu, rengė karinį sąmokslą, teisinė neliečiamybė, paleista ir II dūma (1907 03 05–06 15), kuri vėl svarstė agrarinį klausimą (pirmiausia 1906 11 22 įsaką, kuriuo pradėta Stolypino reforma); pakeistas rinkimų įstatymas. III (1907 11 14–1912 06 22) ir IV (1912 11 28–1917 10 19) dūmose apsvarstyta keli tūkstančiai dažniausiai neesminių įstatymų. Tarp Valstybės dūmos deputatų vyravo kadetai, trudovikai, vėliau – oktiabristai ir kitų dešiniųjų partijų atstovai. Per Vasario revoliuciją imperatoriaus Nikolajaus II 1917 03 10 įsaku Valstybės dūmos posėdžiai buvo nutraukti, bet 03 12 sudarytas Valstybės dūmos laikinasis komitetas 03 15 suformavo Laikinąją vyriausybę. Ši 1917 10 19 Valstybės dūmą paleido.
II Valstybės dūmos deputatai iš Lietuvos (1907). Stovi (iš kairės į dešinę): Povilas Kumelis, Petras Leonas, Antanas Povylius; sėdi: Pranas Gudavičius, Andrius Bulota, Vladas Stašinskas, Antanas Kupstas
Lietuviai Valstybės dūmoje
Dalyvavimas Valstybės dūmos rinkimuose ir veikloje paskatino lietuvių politinį ir tautinį brendimą. Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijose į kiekvieną Valstybės dūmą buvo išrinkta po 14 deputatų, lietuvių I ir II dūmoje buvo po 7, III ir IV – po 4 (A. Bulota, Juozas Girnius, P. Gudavičius, M. Yčas, Vincentas Jarulaitis, J. Laukaitis, P. Leonas, A. Povylius, Ignotas Požela, V. Stašinskas, Petras Vitkauskas ir kiti). Dauguma lietuvių deputatų buvo remiami kairiųjų partijų – Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos demokratų partijos. Lietuvių deputatai aktyviai dalyvavo svarstant agrarinį klausimą, reikalavo lietuviškose gubernijose įsteigti žemietijas, vėliau – suteikti Lietuvai autonomiją, kritikavo valdžios rusinimo politiką, pareigūnų savivalę. Deputatų kalbos Valstybės dūmoje buvo skelbiamos lietuvių spaudoje.
2271