Valstýbės gynmo komitètas (Gosudarstvennyj komitet oborony), SSRS ypatingoji aukščiausioji valstybės institucija per II pasaulinį karą. Veikė 1941 06 30–1945 09 04.
Įkurtas SSRS Aukščiausiosios Tarybos, Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) ir SSRS liaudies komisarų tarybos nutarimu. Pirmininkas J. Stalinas, pavaduotojas V. Molotovas, L. Berija (1944–45); nariai: N. Bulganinas (nuo 1944), L. Kaganovičius (nuo 1942), G. Malenkovas, A. Mikojanas (nuo 1942), K. Vorošilovas (iki 1944), Nikolajus Voznesenskis (nuo 1942).
Vadovavo visų žinybų ir įstaigų veiklai, rūpinosi reorganizuoti ekonomiką, sutelkti išteklius karo reikalams. Turėjo neribotus įgaliojimus, Valstybės gynimo komiteto nutarimai įgydavo įstatymo galią.
Valstybės gynimo komiteto 1941 12 18 nutarimu suformuota Šešioliktoji lietuviškoji šaulių divizija, 1942 11 26 nutarimu Lietuvos partizaninio judėjimo štabo viršininku paskirtas Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto I sekretorius A. Sniečkus.