Valstybės herbo ordinas

Valstýbės hebo òrdinas (estų k. Riigivapi teenetemärk), Estijos Respublikos valstybinis apdovanojimas, teikiamas tik Estijos piliečiams.

Įsteigimas, laipsniai, įteikimas

Valstybės herbo 2-ojo laipsnio ordino žvaigždė (1936)

Įsteigtas 1936 (atkurtas 1994 05 04 Apdovanojimų įstatymu; visi 5 medalių laipsniai panaikinti) suformavus Estijos valstybės apdovanojimų sistemą. Skirtas valstybei ypač nusipelniusiems piliečiams, jau apdovanotiems kitais Estijos garbės ženklais, pagerbti. Ordino autorius – žinomas Estijos dailininkas prof. Paulius Luhteinas (1909–2007). Grandinę su ordinu ir žvaigždę 1936–37 gamino juvelyras Josephas Kopfas. Ordino ir žvaigždės centre pavaizduotas istorinis Estijos valstybės herbas. Valstybės herbo ordinas yra antras po Laisvės Kryžiaus, kuris yra tarsi miegantis (atkurtas 1996, tačiau gali būti teikiamas tik vykstant karo veiksmams, t. y. ginant šalį nuo priešų) ir nebuvo teiktas. Ordinas iš pradžių turėjo vieną specialų laipsnį – Valstybės herbo ordino Grandinę, 5 įprastus laipsnius (1-ojo laipsnio, 2-ojo laipsnio, 3-iojo laipsnio, 4-ojo laipsnio, 5-ojo laipsnio ordinus) ir 5 laipsnių ordino medalius (1-ojo laipsnio – Didysis aukso medalis ant kaklo, 2-ojo laipsnio – Mažasis aukso medalis ant kaklo, 3-iojo laipsnio – Mažasis aukso medalis ant krūtinės, 4-ojo laipsnio – Didysis sidabro medalis ant krūtinės, 5-ojo laipsnio – Mažasis sidabro medalis ant krūtinės).

Prieškaryje Valstybės herbo 1-ojo laipsnio ordinas įteiktas 2 (iš jų vienas užsieniečiui), trečiojo laipsnio – 4 asmenims. Buvo įteiktas 1 Didysis aukso medalis ant kaklo (užsieniečiui), 4 Mažieji aukso medaliai ant kaklo, 1 Mažasis aukso medalis ant krūtinės (užsieniečiui), 5 Didieji sidabro medaliai ant krūtinės (iš jų 4 užsieniečiams), 4 Mažieji sidabro medaliai ant krūtinės (visi užsieniečiams).

1995–2022 ordino 1-asis laipsnis įteiktas 9, 2-asis – 55, 3-iasis –144, 4-asis –135, 5-asis – 162 Estijos piliečiams. Užsienio šalių piliečiams šis ordinas neteikiamas.

Grandinė

Valstybės herbo ordino Didysis aukso medalis ant kaklo (1936, Viliaus Kavaliausko rinkinys)

Valstybės herbo ordino Didysis sidabro medalis ant krūtinės (1936, Viliaus Kavaliausko rinkinys)

Valstybės herbo ordino Grandinė prieškaryje buvo pagaminta kaip vienetinis ženklas iš aukso ir brangakmenių. Grandinė 1940 vasarą okupantų sovietų buvo pagrobta iš tėvynėje pasilikusio Estijos prezidento K. Pätso ir išvežta į Maskvą. 9 dešimtmetyje šalyje kilus idėjai, kad valstybės regalija privalo būti grąžinta Estijai, ji aptikta Ginklų rūmų fonduose.

Nepriklausomai Estijai oficialiai pareikalavus grąžinti prezidento regaliją, su Rusijos Federacija vyko ilgos derybos. Nepavykus susitarti (Maskva aiškino, kad pagrobtos grandinės grąžinimas reikš didelį praradimą Rusijos muziejams), 2005–06 įmonės Roman Tavast ir Miniplast Pluss pagamino naują Grandinę iš 900 g aukso, 3 safyrų, 1 rubino ir 94 šlifuotų deimantų (valstybei kainavo apie 50 tūkst. eurų). 2007 patikslinus Apdovanojimų įstatymą Valstybės herbo ordino naujoji Grandinė tapo Estijos prezidento regalija (jos sidabro kopija visam laikui įteikiama išrinktiesiems Estijos prezidentams). Grandinės kopijos buvo pagamintos ir anksčiau valdžiusiems Estijos prezidentams (todėl yra 5 Grandinės). Buvusiems šalies prezidentams visam laikui lieka ir Valstybės herbo 1-ojo laipsnio ordinai.

atkurta Estijos Valstybės herbo ordino Grandinė (2006)

-Estijos Valstybės herbo ordinas

1764