valstybės išlaidos
valstýbės šlaidos, vyriausýbės šlaidos, lėšos, kurias valstybė (centrinė valdžia ir savivaldybės) išleidžia savo funkcijoms vykdyti. Pagal paskirtį skiriamos valstybės vartojimo išlaidos (valstybinio ekonomikos sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis, išlaidos prekėms ir paslaugoms pirkti, taip pat ir perkant jas rinkos reguliavimo tikslais), valstybės investicijos (pirmiausia į pastatų, tiltų statybą, kelių tiesimą, kitų viešojo naudojimo objektų kūrimą, į veikiančias ar naujai kuriamas įmones), neatlygintinės piniginės išmokos privačiam sektoriui (pinigų pervedimai fiziniams ir juridiniams asmenims, už kuriuos valstybė mainais negauna jokių prekių ir paslaugų, – jie tik perskirsto nacionalines pajamas valstybinės socialinės ir ekonominės politikos tikslais; daugiausia tai pensijos, pašalpos ir kitos socialinės išmokos, subsidijos, dotacijos) ir išlaidos valstybės skolai aptarnauti (daugiausia palūkanos). Didžiausia dalis valstybės išlaidų finansuojama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, kai kurios – iš specialiųjų valstybinių nebiudžetinių fondų (pavyzdžiui, socialinio draudimo, sveikatos draudimo fondų), valstybės įmonių lėšų. Valstybės išlaidų valdymas yra fiskalinės politikos viena svarbiausių priemonių, kuri leidžia valstybei reguliuoti visuminę paklausą ir BVP.
LIETUVOJE didžiausios valstybės išlaidos buvo 2008 (41 687 mln. litų), vėliau jos mažėjo: 2009 – 40 225,3 mln., 2010 – 39 912 mln., 2011 – 39 779,7 mln. litų (lentelė). Valstybės išlaidų struktūra pagal valstybės pagrindines funkcijas 2011 buvo: išlaidos socialinei apsaugai – 33,8 % (iš jų senatvės pensijoms – 15,9 %, ligos pašalpoms ir neįgalumo pensijoms – 8,3 %, pašalpoms šeimai ir vaikams – 4,1 %), švietimui – 15,6 % (iš jų bendrajam lavinimui – 6,8 %, aukštajam mokslui – 2,7 %, ikimokykliniam ir pradiniam ugdymui – 2,4 %), sveikatos apsaugai – 14,0 % (iš jų ligoninėms – 6,3 %, ambulatorinėms paslaugoms – 4,3 %), bendroms valstybės paslaugoms – 12,1 %, ekonomikai – 10,6 % (iš jų transportui – 4,1 %, žemės ūkiui, miškininkystei, žvejybai ir medžioklei – 2,8 %, kurui ir energetikai – 1,7 %), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 5,2 %, karinei ir civilinei gynybai – 2,8 %, poilsiui, kultūrai ir religijai – 2,6 %, aplinkosaugai – 2,5 % (iš jų nuotekų vandeniui valyti – 1,2 %), būstui ir komunaliniam ūkiui – 0,7 %. 27,7 % visų valstybės išlaidų sudarė valstybinio ekonomikos sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis, 11,7 % – valstybės investicijos, 4,6 % – palūkanos už valstybės skolą. Nuo 1994 valstybės išlaidos kasmet yra didesnės už valstybės pajamas, didžiausias deficitas buvo 2009 (8675,7 mln. litų), 2011 jis sudarė 5875,3 mln. litų.
Valstybės išlaidų paskirtis | Visos išlaidos | Iš jų – vietos valdžios išlaidos |
---|---|---|
bendros valstybės paslaugos | 4 809,4 | 603,4 |
gynyba | 1 126,6 | 6,0 |
viešoji tvarka ir visuomenės apsauga | 2 058,1 | 332,5 |
ekonomika | 4 230,7 | 854,3 |
aplinkosauga | 1 004,7 | 810,6 |
būstas ir komunalinis ūkis | 292,2 | 278,5 |
sveikatos apsauga | 5 579,3 | 4 330,3 |
poilsis, kultūra ir religija | 1 024,3 | 528,7 |
švietimas | 6 193,7 | 3 859,7 |
socialinė apsauga | 13 460,7 | 1 483,4 |
iš viso | 39 779,7 | 10 770,2 |
2687