Vokietijos Federalinių audito rūmų pastatas Bonoje (2008)
valstýbės kontròlė, ekonominės finansinės kontrolės aukščiausia institucija, prižiūrinti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas. Tiesiogiai atskaitinga parlamentui, atliekančiam jos parlamentinę kontrolę. Siekiant pavestų funkcijų vykdymo objektyvumo valstybės kontrolė turi būti savarankiška, atskira ir nepriklausoma nuo ministrų kabineto. Valstybės kontrolės institucijų pavadinimai įvairiose šalyse skiriasi, pvz., Audito rūmai (Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje), Federaliniai audito rūmai (Vokietijoje; jų nariams galioja teisėjams analogiškas imunitetas), Konfederacinė finansų kontrolė (Šveicarijoje), Valstybės kontrolės komitetas (Baltarusijoje), Valstybės kontrolė (Lietuvoje).
Lietuvoje 1990 priimtas Valstybės kontrolės departamento įstatymas, valstybės kontrolės teisinio statuso pagrindai įtvirtinti Konstitucijoje (1992). Valstybės kontrolės įstatymas (1995, nauja redakcija 2002) reglamentuoja, kokiose institucijose koks auditas turi būti atliekamas. Įgyvendindama savo funkcijas Valstybės kontrolė atlieka 2 rūšių valstybinį auditą: finansinį (teisėtumo) – audituojamo subjekto biudžeto ir finansinių vykdymo, metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių, nacionalinio ataskaitų rinkinio ir (ar) kitų ataskaitų duomenų, t. p. valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams vertinimą ir nepriklausomos nuomonės pareiškimą; veiklos auditą – audituojamo subjekto viešojo ir vidaus administravimo veiklos įvertinimą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu.
Valstybės kontrolės pastatas Vilniuje (2019)
2807